Paskelbti kvietimai

Įgyvendinančioji institucija, vadovaudamasi Europos Sąjungos paramos administravimo taisyklėmis, privalo patikrinti, kad projektai nebūtų finansuojami pažeidžiant Europos Sąjungos konkurencijos politikos nuostatas ir jiems nebūtų suteikta neteisėta valstybės pagalba ar de minimis pagalba. Valstybės pagalbos kriterijus, kuriuos reikia įvertinti, nustato ne projektų finansavimo sąlygų aprašo rengėjas, o Europos Komisija. Akcentuotina, jog Europos Komisija, pasisakydama dėl ūkio subjekto, kaip būtinojo valstybės pagalbos kriterijaus, sąvokos yra pasisakiusi, jog subjekto juridinis statusas pagal nacionalinę teisę neturi lemiamos reikšmės ir svarbiausia įvertinti subjekto vykdomą veiklą, tačiau plačiau apie valstybės pagalbos sąvoką ir kriterijus, t. y. kodėl klausimyne suformuluoti būtent tokie klausimai, galite pasiskaityti čia: https://kt.gov.lt/uploads/documents/files/veiklos-sritys/valstybes-pagalba/notion.pdf.

Atsakymo data 2017-09-09

Jeigu planuojamo įgyvendinti projekto trukmė ilgesnė nei iki 2018 m. pabaigos, projektas iki 2018 m. gruodžio 31 d. turi pasiekti minimalią siektiną tarpinę stebėsenos rodiklio reikšmę, kuri bus nurodoma projekto sutartyje. Rekomenduojame, kad prie stebėsenos rodiklio pasiekimo aprašymo projekto vykdytojas aprašytų, kokius tarpinius rodiklius planuoja pasiekti iki 2018 m. gruodžio 31 d. (iki minėtos datos turėtų nusimatyti pasiekti daugiau nei puse visų projekto planuojamų rodiklių).

Atsakymo data 2017-07-11

Įvairiais pjūviais pateikti statistikos duomenys, susiję su vyresnio amžiaus žmonių užimtumu:     

http://www.ldb.lt/Informacija/DarboRinka/Puslapiai/statistines_ataskaitos.aspx

http://osp.stat.gov.lt/temines-lenteles20

 Tyrimai:

Vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimo į darbo rinką galimybių tyrimas:

http://www.lygybe.lt/data/public/uploads/2016/02/vyresnio-amziaus-zmoniu-tyrimas_ataskaita.pdf

 Galimų diskriminacijos apraiškų bei visuomenės tolerancijos įvairioms socialinėms grupėms įvertinimas:

http://www.lygybe.lt/data/public/uploads/2016/02/galimu-diskriminacijos-apraisku-bei-visuomenes-tolerancijos-ivairioms-socialinems-grupems-ivertinimas.pdf

Atsakymo data 2017-07-10

Vadovaujantis 2011 m. birželio 22 d. NR. XI-1500 Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo 2 straipsniu, savanoriška veikla yra savanorio neatlyginamai atliekama visuomenei naudinga veikla, kurios sąlygos nustatomos savanorio ir šios veiklos organizatoriaus susitarimu.

Atsakymo data 2017-07-10

Šiame apraše bendrieji gebėjimai suprantami taip, kaip apibrėžta 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijoje dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų (2006/962/EB) (OL 2006 L 394, p. 10). Minėtame dokumente nurodoma, kad kultūrinio sąmoningumo įgūdžiai yra susiję su vertinimu ir raiška – tai meno kūrinių ir spektaklių vertinimas bei gėrėjimasis jais, saviraiška įvairiomis raiškos priemonėmis panaudojant žmogaus įgimtus gebėjimus. Be to, tai yra gebėjimas susieti savo kūrybišką ir išraiškingą požiūrį su kitų žmonių nuomone ir nustatyti kultūrinės veiklos socialines ir ekonomines galimybes bei jas įgyvendinti. Kultūrinė raiška būtina vystant kūrybinius gebėjimus, kurie vėliau gali būti pritaikyti įvairiose profesinėse srityse.
Floristikos mokymai yra labiau susiję su profesiniu mokymu, o ne kultūrinio sąmoningumo įgūdžio lavinimu, todėl tokio pobūdžio mokymai nėra priskiriami prie bendrųjų gebėjimų mokymų.

Atsakymo data 2017-07-10

Projekto veiklų rangos išlaidomis laikomos išlaidos tų veiklų, kurias visiškai įgyvendina ne pats projekto vykdytojas, o paslaugų teikėjai.

Veiklų rangos išlaidomis nelaikoma – renginio (mokymų) organizavimo išlaidos, kai nėra perkamas renginio (mokymo) organizavimo paslaugų paketas, o vykdomi atskiri pirkimai ir projekto vykdytojas atlieka kontrolės, priežiūros funkcijas.

Veiklų rangos išlaidos turėtų būti vertinamos smulkiausiame fiziniame rodiklyje (pirmo arba antro lygio, priklausomai koks smulkiausias numatytas paraiškoje). Išlaidų priskyrimas veiklų rangai pakartotinai pervertinamas galutinio mokėjimo prašymo tikrinimo metu.

Atsakymo data 2016-07-01

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu,

Juridinių asmenų filialas

1. Juridinio asmens filialas yra struktūrinis juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų.
2. Juridinio asmens filialas nėra juridinis asmuo. Juridinis asmuo atsako pagal filialo prievoles ir filialas atsako pagal juridinio asmens prievoles.

Juridinių asmenų atstovybė

1. Juridinio asmens atstovybė yra juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir turintis teisę atstovauti juridinio asmens interesams ir juos ginti, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus juridinio asmens vardu, vykdyti eksporto ir importo operacijas, tačiau tik tarp užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų, įsteigusių atstovybę, arba su ja susijusių įmonių, įstaigų ar organizacijų ir atstovybės.
2. Juridinio asmens atstovybė nėra juridinis asmuo.

Atsakymo data 2016-07-01

Pareiškėjas kartu su paraiška turi pateikit į elektroninę laikmeną įrašytą paraišką ir priedus. 
Į elektroninę laikmeną turėtų būti įrašyta redaguojama (PDF) paraiškos elektroninė versija, o ne skenuota jos versija. Paraiškos priedai gali būti skenuoti.

Atsakymo data 2016-06-21

Vadovaujantis 2011 m. birželio 22 d. NR. XI-1500 LR savanoriškos veiklos įstatymo 11 straipsniu ir 2011 m. liepos 14 d. Nr. A1-330 LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintu įsakymu „Dėl savanoriškos veiklos išlaidų kompensavimo sąlygų ir tvarkos aprašu“, savanoriškos veiklos organizatorius gali kompensuoti savanoriui šias su savanoriška veikla susijusias:

1) kelionės išlaidas;

2) nakvynės išlaidas;

3) maitinimo išlaidas, kai savanoriška veikla trunka ne mažiau kaip 4 valandas per parą;

4) pašto, telefono išlaidas;

5) mokymų, susijusių su savanorio parengimu numatytai veiklai atlikti, išlaidas;

6) išlaidas savanoriškai veiklai atlikti reikalingoms priemonėms, specialiesiems drabužiams;

7) savanoriškos veiklos sutarties galiojimo laikotarpiui tenkančias draudimo išlaidas;

8) kitas tarptautinėse savanoriškos veiklos programose nustatytas išlaidas.

Atsakymo data 2016-06-21

Didžiausia galima projektui skirti finansavimo lėšų suma yra 100 000 eurų, mažiausia – 55 000 eurų. Atkreipiame dėmesį, kad išlaidos vienam projekto dalyviui vidutiniškai negali viršyti 750 eurų. Šios išlaidos skaičiuojamos visas tinkamas finansuoti projekto išlaidas padalijant iš numatyto unikalių dalyvių skaičiaus, įtraukto į rodiklį „Asmenys virš 54 metų amžiaus, dalyvavę aktyviam senėjimui skirtose ESF veiklose“ (rodiklio kodas P.S.367).

Atsakymo data 2016-06-21

Vadovaujantis 2015 m. balandžio 17 d. Nr. 1K-139 LR finansų ministro įsakymu „Dėl finansų ministro 2014 m. gruodžio 30 d. įsakymo NR. 1K-499 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo pakeitimo“, kvalifikacija suprantama kaip žinios, gebėjimai ar kompetencijos, kuriuos asmuo įgijo dalyvaudamas ESF veiklose.

32.2 Aprašo punkte nurodomas rodiklis „Asmenys virš 54 metų, kurie po dalyvavimo ESF veiklose dalyvauja savanoriškoje veikloje“ (rodiklio kodas R. S. 368) – 10 proc.  bus skaičiuojamas nuo asmenų, kurie sėkmingai baigė visas projekto veiklas, baigė dalyvavimą projekte ir nusprendė toliau savanoriauti. Šiam rodikliui pagrįsti reikės pateikti sudarytas savanoriškos veiklos sutartis. 

Atsakymo data 2016-06-21

Vadovaujantis 2011 m. birželio 22 d. NR. XI-1500 LR savanoriškos veiklos įstatymo 6 straipsniu, savanoriškos veiklos organizatoriais gali būti Lietuvos Respublikoje įregistruoti:

1) labdaros ir paramos fondai;

2) biudžetinės įstaigos;

3) asociacijos;

4) viešosios įstaigos;

5) religinės bendruomenės, bendrijos ir religiniai centrai;

6) tarptautinių visuomeninių organizacijų filialai, atstovybės;

7) politinės partijos;

8) profesinės sąjungos;

9) kiti juridiniai asmenys, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams, todėl praktika, atliekama privataus juridinio asmens įstaigoje, negalėtų būti traktuojama kaip savanoriška veikla. 

Atsakymo data 2016-06-21

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymu (2013-12-19 Nr. XII-717),

Nevyriausybinė organizacija – nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų nepriklausomas savanoriškumo pagrindais visuomenės ar jos grupės naudai veikiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas nėra politinės valdžios siekimas arba vien tik religijos tikslų įgyvendinimas. Valstybė ar savivaldybė, juridinis asmuo, kurio visuotiniame dalyvių susirinkime valstybė ar savivaldybė turi daugiau kaip 1/3 balsų, negali turėti daugiau kaip 1/3 balsų nevyriausybinės organizacijos visuotiniame dalyvių susirinkime. Prie nevyriausybinių organizacijų nepriskiriamos:

1) politinės partijos;

2) profesinės sąjungos bei darbdavių organizacijos ir jų susivienijimai;

3) įstatymų nustatyta tvarka steigiamos organizacijos, kuriose narystė yra privaloma tam tikros profesijos atstovams;

4) susivienijimai, kurių daugiau kaip 1/3 dalyvių yra privatūs juridiniai asmenys;

5) sodininkų bendrijos, daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos ir kitokios bendro nekilnojamojo turto valdymo tikslu įsteigtos bendrijos;

6) šeimynos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Antrąja knyga,
Asmenys 2.34 straipsnis.
Viešieji juridiniai asmenys yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau, įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus (valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir t. t.).
Atkreipiame dėmesį, kad ne visi viešieji juridiniai asmenys gali būti priskiriami nevyriausybinėms organizacijoms. Pareiškėjas turi įvertinti, ar atitinka visus nevyriausybinės organizacijos apibrėžimo reikalavimus.

Atsakymo data 2016-06-21

Vadovaujantis Socialinių paslaugų katalogu (patvirtintas Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93),  

Socialinės paslaugos skirstomos į:

4.1. bendrąsias socialines paslaugas;

4.2. specialiąsias socialines paslaugas.

5. Bendrosioms socialinėms paslaugoms priskiriama:

5.1. informavimas;

5.2. konsultavimas;

5.3. tarpininkavimas ir atstovavimas;

5.4. maitinimo organizavimas;

5.5. aprūpinimas būtiniausiais drabužiais ir avalyne;

5.6. transporto organizavimas;

5.7. sociokultūrinės paslaugos;

5.8. asmeninės higienos ir priežiūros paslaugų organizavimas;

5.9. kitos bendrosios socialinės paslaugos.

6. Specialiosios socialinės paslaugos skirstomos į:

6.1. socialinę priežiūrą;

6.2. socialinę globą.

7. Socialinei priežiūrai priskiriama:

7.1. pagalba į namus;

7.2. socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas;

7.3. apgyvendinimas savarankiško gyvenimo namuose;

7.4. laikinas apnakvindinimas;

7.5. intensyvi krizių įveikimo pagalba.

8. Socialinei globai priskiriama:

8.1. dienos socialinė globa;

8.2. trumpalaikė socialinė globa;

8.3. ilgalaikė socialinė globa.

Atsakymo data 2016-06-21

Agentūra vadovaujasi Rekomendacijų dėl projektų išlaidų atitikties Europos Sąjungos struktūrinių fondų reikalavimams 150 punktu, kuriame nurodyta, kad ,,Tas pats asmuo, įgyvendindamas projektą, gali vykdyti ir tiesiogines (vykdymo), ir netiesiogines (administracinio pobūdžio) projekto veiklas, šias funkcijas aiškiai atskiriant darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (arba taikant pro rata metodiką). Projektą administruojančio asmens funkcijas atliekantis fizinis asmuo (pavyzdžiui, projekto vadovas, koordinatorius, finansininkas, pirkimų specialistas, už projekto stebėseną atsakingas asmuo ar pan.) negali vykdyti tiesioginių projekto veiklų, už kurių įgyvendinimą ir rezultatų priėmimą jis yra atsakingas. Siekiant užtikrinti projekto veiklų ir rezultatų kokybę, rekomenduojama atskirti projekto veiklų vykdymo ir administravimo funkcijas, pavyzdžiui, organizacijų vadovai, stebintys ar vertinantys projekto pažangą ar pasiekimus ir (ar) priimantys rezultatus, neturėtų vykdyti tiesioginių projekto veiklų“.

Atsakymo data 2018-04-20