Daugelis nustemba sužinoję, jog ką tik jų įsigytas elementariausias produktas prekybos centre, gali būti net keliose skirtingose šalyse atlikto darbo rezultatas. Šiandieninės įmonės, besinaudojančios tarptautinės prekybos teikiamais privalumais, gali pradėti kurti produktą savo šalyje, atskiras jo dalis gaminti kitose, o galiausiai surinkti ir patiekti jį rinkai – dar per kitas trečiąsias šalis. Ekonomikoje šis procesas apibrėžiamas sąvoka – Globalios vertės grandinės (angl. Global Value Chain, toliau – GVC). Siekiant suprasti, kaip veikia GVC nepakanka nagrinėti vien tik tradicinius importo ir eksporto santykius – per GVC šalys prekiauja daugiau nei produkcija. GVC tai yra nuolatinis ir geografinių apribojimų nevaržomas procesas, per kurį skirtingos šalys gali išnaudoti savo vietinės rinkos specifiką ir išlaisvinti potencialą tose srityse, kur ji yra geriausia. Per GVC yra vystomas daugiapolis bendradarbiavimas, nuolatos importuoja ar dalinamasi turimomis technologijomis bei žiniomis. Visa tai gali padėti sumažinti galutinio produkto kaštus ir leisti įgyti konkurencinį pranašumą prieš kitus. Akivaizdu yra tai, konkrečios šalies gaunama nauda priklauso nuo to, kaip jai sėkmingai pavyksta įsitraukti ir atrasti nišą GVC, kurioje ji gali prisidėti prie galutinio produkto sukūrimo rezultato. Lig šiol GVC aktyviai dalyvaujančių šalių patirtis parodė, jog GVC yra galingas produktyvo augimo, darbo vietų kūrimo ir augančio gyvenimo lygio variklis.
Atsižvelgiant į faktą, jog pastaruosius du dešimtmečius pasaulinė prekyba ir gamyba yra vis labiau organizuojama pagal GVC principą, Regioninės ir miestų politikos generalinio direktorato (DG REGIO) iniciatyva rugsėjo 19–20 dienomis Latvijoje, Rygoje, vyko jungtiniai Baltijos šalims skirti seminarai apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos dalyvavimą globaliose vertės grandinėse ir planuojamas 2021–2027 m. Europos Sąjungos (ES) fondų investicijas į pažangesnių ekonomikų kūrimą jose.
Pirmąją dieną (rugsėjo 19 d.) buvo nagrinėjamos ir pristatomos Baltijos šalių pastangos, padėtis, patirtys ir iššūkiai, dalyvaujant bei gerinant savo pozicijas globaliose vertės grandinėse. Lietuvos įdirbiu, pažanga ir rezultatais šioje srityje dalinosi Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovas Kęstutis Masalskis bei Visionary Analytics direktorė – dr. Agnė Paliokaitė. Be to, Europos Komisijos atstovai pristatė naują tarpregioninių investicijų į inovacijas instrumentą, kuris bus skirtas skatinti tarptautinių ir regioninių vertės grandinių kūrimą ir bendradarbiavimą.
Antrąją dieną (rugsėjo 20 d.) – buvo diskutuojama apie Baltijos valstybių Sumanios specializacijos (SMART) strategijas ir 2021–2027 m. laikotarpio ES fondų investicijas, kurios bus skiriamos įgyvendinant „Pažangesnės Europos“ viziją. ES fondų investicijų ir jiems keliamų reikalavimų bei uždavinių rėmuose buvo aptarti smulkaus ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimo klausimai, mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų, skaitmenizavimo ir pramonės transformacijos iššūkiai bei aktualijos. Indėlį į diskusijas įnešė Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) atstovas Ramojus Reimeris, kuris pasidalino Lietuvos patirtimi vystant Sumanios specializacijos strategiją, kartu apie atliekamus jos monitoringo bei vertinimo darbus.
Kviečiame susipažinti su seminarų metu pristatytų pranešimų medžiaga.
Kitą aktualią informaciją apie Lietuvos rengimąsi naujajam ES finansavimo laikotarpiui galite rasti skiltyje „Pasirengimas 2021–2027“.
2019 m. rugsėjo 19 d. pristatymai
2019 m. rugsėjo 20 d. pristatymai