Siekiant nustatyti, kokią įtaką ES investicijos turėjo Lietuvos miestų ir miestelių socialinei, ekonominei raidai ir gyvenimo kokybės gerinimui, Finansų ministerijos užsakymu atliktas 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų poveikio Lietuvos miestams ir miesteliams vertinimas. Konferencijoje vertinimo ekspertai dr. Klaudijus Maniokas, Neringa Viršilienė ir Mindaugas Sereičikas apžvelgė analizuotų investicijų į miestus ir miestelius mastą ir rezultatus, pristatė jų poveikį gyvenimo kokybei.
Į atliktą vertinimą buvo įtraukti 103 miestuose ir 34 miesteliuose įgyvendinti daugiau kaip 5300 projektai, iš kurių – apie 3600 finansuoti pagal gyvenimo kokybei gerinti skirtas 2007–2013 metų veiksmų programų priemones, likę 1700 – pagal gyvenimo kokybei gerinti skirtas Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones.
2014 m. gyvenimo kokybė daugelyje Lietuvos savivaldybių buvo geresnė nei 2007 m. – gyvenimo kokybės indeksas padidėjo 42 savivaldybėse. Didžiausias gyvenimo kokybės indeksas išlieka sostinėje. Toliau rikiuojasi Neringos, Klaipėdos, Kauno, Elektrėnų, Panevėžio, Birštono savivaldybės.
Siekiant nustatyti, kaip ir kodėl keitėsi gyvenimo kokybė, socialinė ir ekonominė situacija Lietuvoje buvo sudarytas kompleksinis Lietuvos savivaldybių gyvenimo kokybės indeksas, analizuota jo dinamika 2007–2014 m. bei priklausomybė nuo ES investicijų. Gyvenimo kokybės indeksą sudaro 6 sritys, atspindinčios materialines gyvenimo sąlygas, verslo konkurencingumą, viešųjų paslaugų ir gyvenamosios aplinkos kokybę, švietimo bei sveikatos paslaugas, saugumą, taip pat demografinę situaciją bei pilietinį aktyvumą konkrečioje teritorijoje. Vertinimo metu nustatyta, kad 2007–2014 m. laikotarpiu ypač pagerėjo sveikatos ir švietimo paslaugų, viešosios infrastruktūros, gyvenamosios aplinkos kokybės ir saugumo indeksai, t. y., tie gyvenimo kokybės aspektai, kuriems buvo skirta daugiausiai ES investicijų. Tačiau bendram didėjančiam gyvenimo kokybės indeksui didžiausią neigiamą įtaką turėjo dėl ekonominio nuosmukio išaugęs nedarbo lygis ir sumažėjęs realusis darbo užmokestis dėl ko pablogėjo materialinės gyvenimo sąlygos.
Vertintojų teigimu, prie gyvenimo kokybės ir materialinių gyvenimo sąlygų gerėjimo tiesiogiai prisidėjo daugiabučių renovacija ir socialinio būsto plėtra, taip pat investicijos į sveikatos, švietimo, socialinių paslaugų, susisiekimo, vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, turizmo, atnaujinimą ir plėtrą, o netiesiogiai – visos 2007–2013 m. ES investicijos, kadangi jos padėjo sušvelninti neigiamą ekonominio nuosmukio poveikį ekonomikai.
Nors ES investicijos yra svarbus veiksnys, gerinant gyvenimo kokybę, tačiau vien jų nepakanka, kad būtų užtikrinta tolygi šalies socialinė ir ekonominė plėtra. Miestų ir regionų socialinė ir ekonominė plėtra bei gyvenimo kokybė konkrečiose teritorijose priklauso nuo konkrečios teritorijos savybių, geografinės padėties, bendros šalies ekonominės situacijos, todėl vien ES investicijomis negalima paaiškinti miestų ir regionų raidos. Tam, kad ES investicijos prisidėtų prie atskirų teritorijų socialinės ir ekonominės plėtros, būtina, kad jos atitiktų konkrečių teritorijų poreikius ir sustiprintų teritorinį kapitalą, nuo kurio priklauso ne tik ES investicijų rezultatai, bet ir atskirų teritorijų raida. Konkrečių teritorijų socialinei ir ekonominei plėtrai ypač svarbi aiški teritorijos plėtros vizija, strategija ir lyderystė planuojant ir įgyvendinant projektus. Todėl planuojant ir įgyvendinant 2014–2020 m. ES lėšomis įgyvendinamus projektus, būtina subalansuoti sektorines ir teritorines intervencijas tikslinėse teritorijose ir užtikrinti integruotą požiūrį į šių teritorijų plėtrą.
Antroje konferencijos dalyje habil. dr. Grzegorz Gorzelak iš Varšuvos universiteto apžvelgė situaciją Lenkijoje ir pasidalino įžvalgomis, kokių sričių investicijos yra efektyviausios tam tikruose regionuose.
Vyko diskusija „Urbanistinės ir teritorinės plėtros skatinimas: pagrindiniai iššūkiai ir galimi sprendimai 2014–2020 m.“, moderuojama vertinimo ekspertų grupės vadovas dr. Klaudijaus Manioko. Diskusijoje dalyvavo Rimantas Čapas, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas, habil. dr. Grzegorz Gorzelak, Varšuvos universitetas, EUROREG, Lenkija, Rugilė Andziukevičiūtė, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento Regionų plėtros vadovė, Ramūnas Dilba Finansų ministerijos Europos Sąjungos struktūrinės paramos departamento direktoriaus pavaduotojas. Diskusijoje akcentuota, kad sėkmingiausios investicijos regionuose, kurie turi aiškią savo plėtros strategija ir išsiskiria iš kitų.
Konferencijos metu skaityti pranešimai ir kita medžiaga:
Gyvenimo kokybės indeksas ir jo pokyčiai Lietuvoje. Kiek ES investicijos veikia gyvenimo kokybę?
2007–2013 m. ES investicijų rezultatai miestuose ir miesteliuose apibendrinti video formatu
ES investicijų teritorinis pasiskirstymas ir jų poveikis teritorinei plėtrai: Lenkijos atvejis
Miestų ir miestelių plėtra įgyvendinant regioninę politiką 2014–2020 m.
Gyvenimo kokybės indekso pokyčių žemėlapis