Projektų Kontaktų mugė 2014, skirta 2014–2020 ES fondų investicijų Lietuvoje pradžiai
Š. m . rugsėjo 23 d., antradienį, Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO, vyko Finansų ministerijos organizuojama Europos Sąjungos fondų projektų „Kontaktų mugė 2014“, kurios pagrindinis tikslas - stiprinti ir motyvuoti ES finansuojamų projektų vykdytojų bendruomenę, skatinti ją keistis patirtimi, aptarti projektų įgyvendinimo metu kylančias problemas ir ieškoti jų sprendimo būdų. Šių metų Kontaktų mugė skirta 2014–2020 ES fondų investicijų Lietuvoje pradžiai.
Renginyje veikė keturios skirtingos diskusijų ir seminarų erdvės, kuriose buvo aptariama reikalingiausia ir naujausia informacija susijusi su 2014-2020 m. ES fondų investicijų Lietuvoje laikotarpiu: nuo reglamentavimo naujienų, finansavimo modelių bei priemonių iki projektų komunikacijos ir kitų aktualijų, bei pristatoma, kokių pokyčių siekiama 2014–2020 m. ES fondų investicijomis Lietuvoje įvairiose srityse.
Seminarus ir diskusijas vedė savo sričių profesionalai: komunikacijos ekspertas Rytis Juozapavičius, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos ir „Žinių radijo“ generalinis direktorius Danas Arlauskas, žurnalistas, radijo ir televizijos laidų vedėjas Aurimas Perednis, Finansų ministerijos ES struktūrinės paramos valdymo departamento direktoriaus pavaduotojai Ramūnas Dilba ir Rūta Dapkutė-Sinkevičienė. Pranešimus skaitė bei diskusijose dalyvavo Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, „Verslo angelų fondo I“ vadovaujantysis partneris Arvydas Strumskis, ekonomistas Žygimantas Mauricas, Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis Finansų ministerijos ES struktūrinės paramos valdymo departamento direktorė Loreta Maskaliovienė, įgyvendinančių institucijų ir ministerijų atstovai ir kiti ekspertai. Visą renginio programą rasite čia.
Atskiroje erdvėje patraukliai ir interaktyviai buvo pristatomi sėkmingiausi ES fondų lėšomis įgyvendinti projektai: veikė „Gyvoji biblioteka“, kurioje renginio svečiai turėjo neeilinė galimybę įgyti žinių, bei išbandyti išskirtines Druskininkų gydomąsias procedūras ir Lietuvos mokslininkų sukurtus robotus, pravažiuoti dviračiu pro naujus sporto ir turizmo objektus.
Diskusijoje „Viešasis ir privatus sektorius: kartu ar atskirai?“ buvo pristatytos reglamentavimo naujienos ir sėkmingi viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės pavyzdžiai, diskutuojama apie integruotas teritorines investicijas.
J. Šarmavičienė, Centrinės projektų valdymo agentūros viešosios ir privačios partnerystės skyriaus viršininkė kėlė klausimą, ar partnerystė brangi, sudėtinga, ar tiesiog neįprasta priemonė? Nuolatinis valstybės iššūkis - teikti kokybiškas paslaugas gyventojams, surasti daugiau išteklių infrastruktūros plėtrai ir sumažinti eksploatavimo išlaidas, kadangi nusidėvėjusių infrastruktūrų palaikymas yra brangus visuomenei, taip pat yra mažinamas ekonomikos produktyvumas ir konkurencingumas. Turint ribotus išteklius, biudžeto pajamos negali finansuoti augančios infrastruktūros plėtros ir atnaujinimo poreikių, tada prasideda ieškojimas alternatyvių sprendimo būdų, tokių kaip - viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė. Privataus sektoriaus gyvavimas, kartu ir partnerystė su viešuoju sektoriumi Lietuvoje gyvuoja visai neilgą laiką – 20 metų., t. y. nuo tada, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę ir atsiskyrė nuo centralizuotos planinės ekonomikos ir pradėjo kurti savo ekonomiką.
Kadangi valdžios/ viešojo sektoriaus funkcija yra užtikrinti kokybišką valstybės funkcionavimą, neretai yra ir pasitelkiama privačiojo sektoriaus pagalba, perkamas paslaugų teikimas arba darbų vykdymas. Vertinant kainą ir atsakant į klausimą, ar tai brangu, nėra vienareikšmiško atsakymo. Sudarant partnerystės sutartis turi būti pasveriami visi už ir prieš, apskaičiuojama ir įvertinama rizika. Rizika yra atidžiai įvertinama vieną kartą visam laikotarpiui, nes partnerystės atveju ta rizika yra apmokama ir kompensuojama valstybės. Lietuva turėtų didžiuotis kiekviena pasirašyta tokios partnerystės sutartimi, nes tai padeda įgyvendinti daugiau projektų. Kaip vienas iš tokių pavyzdžių gali būti pristatymas Vilniaus gatvių apšvietimo projektas.
R. Cibulskienė, Vilniaus m. sav. Ekonomikos ir investicijų departamento direktoriaus pavaduotoja, pristatė Vilniaus gatvių apšvietimo projektą. Šis projektas inicijuotas Vilniaus m. savivaldybės, atkreipė dėmesį į pagrindinę problemą – infrastruktūros nusidėvėjimą. Todėl turint galimybes, kurti bendradarbiavimą su privačiuoju sektoriumi, atsiranda finansavimas, kuris gali padėti įgyvendinti tokius projektus, kaip infrastuktūros gerinimas. LED lempučių apšvietimu, kurios buvo pasiūlytos trijų dalyvių, galima sutaupyti lėšų. Nors šis pasirinkimas pradinis, jo sustatymas yra ganėtinai brangus, tačiau per laiką, kuomet elektros energija brangsta, tokios lemputės yra pats geriausias pasirinkimas. Ateityje tikimasi, kad ir kiti Lietuvos miestai nebijos ir pasinaudos suteikiamomis partnerystės galimybėmis, nes toks modelis padeda sutaupyti ir sumažinti turto sąnaudas.
G. Česonis, Vidaus reikalų ministerijos regioninės politikos strateginio koordinavimo vedėjas, kalbėdamas apie Integruotą miestų plėtrą ir galimybę finansuoti VPSP projektus, teigė, kad pačios savivaldybės turėtų koncentruotis ir, kad tik per geras strategijas būtų įgyvendinami tvarūs projektai. Todėl VRM remiamose programose yra numatyta penkių didžiųjų Lietuvos miestų infrastuktūros gerinimas. Pačios bendruomenės turi veikti kartu su valdžia, kartu įsitraukti į planavimus, skiriant didelį dėmesį verslui.
Dalyje „Aktualijos verslui“ buvo pristatytos verslo finansavimo galimybės, verslo finansavimo modeliai 2014-2020 m.
R. Armonienė, Ūkio ministerijos ES paramos koordinavimo departamento direktorė, pristatė Ūkio ministerijos siūlomas priemones verslo inovacijoms 2014-2020. Ji Aptarė ateinančio laikotarpio ES struktūrinių fondų investicijas Lietuvoje išskirdama pagrindinius principus: investavimo supaprastinimą, investavimo skaidrumą, investicijų kokybę ir efektyvumo didinimą, regionų augimo skatinimą.
Galimybės pagal kurias suteikiamos įmonių investicijos į „Mokslinių tyrimų, ekspertinės plėtros ir inovacijų skatinimą“: Inovaciniai čekiai, Intelektas Lt, Inopatentas Lt, Inosertifikavimas
Kaip vieną iš ateinančio laikotarpio finansavimo prioritetų reikėtų išskirti smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimą, kuriam yra skiriamas didelis dėmesys ir kas yra aktualu daugeliui projektų vykdytojų. Naujovės, kurios ateinančiame laikotarpyje įsigalios:
- Parama tik SVV. Parama verslui 2014–2020 m. periodu pasižymi tuo, kad kitaip nei 2007–2013 m. periodu, kai galėjo būti remiamas visas verslas, dabar bus remiamas tik smulkusis ir vidutinis verslas, didelės įmonės 3 prioriteto lėšomis negalės būti remiamos;
- Platesnis finansinių priemonių taikymas: nauju laikotarpiu bus plačiau taikomos finansų inžinerijos priemonės (paskolos, garantijos, rizikos kapitalo fondai ir pan.), kadangi taip mažiau iškraipoma konkurencija, be to, finansinių priemonių lėšos yra grįžtančios ir pakartotinai naudojamos investuoti į kitas įmones;
- Naujos finansuotinos veiklos, pvz., bus remiamas verslo klasterizacijos procesas, kai įmonės susiburia bendrai jungtinei veiklai siekdamos didinti savo konkurencingumą ir pelningumą (2007–2013 m. parama buvo teikiama tik MTEP veiklą vykdantiems klasteriams);
A.Strumskis „Verslo angelų fondo I“ vadovaujantis partneris, pristatė spartaus augimo galimybes dirbant su investuotojais - tvarus augimo modelį. Verslo angelų fondas bendradarbiauja/investuoja su užsienio ‚angelais‘, dažniausiai iš Jungtinės Karalystės. „Angelai“ orientuojasi daugiausiai į fizinius produktus, įdomius, apčiuopiamus, inovatyvius. Tačiau turi ir paslaugų verslą. Sąlygos, kad „angelai“ investuotų turėtų būti tokios: investuoja savo pinigus ir tikisi, kad tie pinigai uždirbs pinigus. Kalbant apie sumą, kurią investuoja, tai vienareikšmiškai pasakyti negalėjo, nes reikia analizuoti. Tačiau viskas yra įmanoma, kartu dirbant ir sprendžiant.
Seminare „ES investavimo pokyčiai 2014-2020 m.: nuo strateginio planavimo iki reglamentavimo“ buvo supažindinta, kas keičiasi administruojant 2014-2020 m. projektus.
Rima Martinienėnė, Finansų ministerijos ES struktūrinės paramos departamento Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos valdymo sk. vedėja pristatė 2014-2020 m. projekto administravimo ir finansavimo taisyklių projektą.
Dovilė Rupšytė, Finansų ministerijos ES struktūrinės paramos departamento Sanglaudos skatinimo veiksmų programos skyriaus specialistė ir Andrej Dubovskij, Centrinės projektų valdymo agentūros viešosios ir privačiosios partnerystės skyriaus ekspertas pristatė reikalavimus projektų alternatyvų analizei.
Diskusijoje kalbant apie informacinę sistemą SFMIS, pažymėta, kad ji paremta 2007-2013 m. pavyzdžiu, todėl pagrindas jau yra, tačiau neparengta galutinai, tik pradiniam naudojimui. Paraiškos internete turi pasirodyti jau kitų metų pradžioje. Bus užtikrinta, kad paraiškas būtų galima pateikti laiku iki nustatytų terminų. Tačiau jei bus atvejis, kad sistema tinkamai neveiks, taisyklėse yra numatyta sąlyga, kad turės turi pratęsta paraiškų pateikimo laikas.
Seminarą užbaigė Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidento Roberto Dargio, Finansų ministerijos ES struktūrinės paramos valdymo departamento direktorės Loretos Maskaliovienės, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorės Romos Žakaitės, bei „Nordea“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico diskusija – ES fondai 2014-202: ką daryti, kad investicijos atneštų daugiau vertės?
Seminare „Projektų pristatymas ir komunikacija“ jonvabaliai.lt skaidrumo tinklo pristatymas bei Rytis Juozapavičius pristatė Komunikacijos bibliją - projekto populiarumo receptus.
R. Mrazauskaitė, „Transparency International“ Lietuva projektų vadovė, yra viena iš Jonavabaliai.lt iniciatorių. Šis projektas jonvabaliai.lt buvo inicijuotas: asociacija „Investors’ Forum“, asociacija „Žinių ekonomikos forumas“, Kauno technologijos universitetas, Lietuvos atsakingo verslo asociacija (LAVA), Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, „Transparency International“ Lietuvos skyrius, tai yra skaidrumo užtikrinimo iniciatyva. Tai pagalba visiem atsakyti į klausimus: Kaip? Iš kur? Kam? buvo skiriami ES struktūriniu fondų pinigai. Tai pagalba ir priemonė supažindinti piliečius su vykdomais projektais, jų finansavimu ir įgyvendinimu. Skatiname įmones, projektų vykdytojus aktyviai prisijungti prie jonvabaliai.lt. ir visiems parodyti savo atliktus projektus. Iniciatyva yra savanoriška, tapus jos nariu, yra vienintelis įsipareigojimas – atsakyti į žmonių pateikiamus klausimus.
Prie šios iniciatyvos jonvabaliai.lt sėkmingai yra prisijungę pirmieji projektai. Savo patirtimi pasidalino ir M. Žakevičius, UAB „Ecolotus“atstovas ir A. Rikterienė, Elektrėnų sav. administracijos atstovė, Remigijus Lipkevičius, Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovas.
R. Juozapavičiaus papasakojo apie tai, kaip projektų vykdytojai turėtų pasakoti istorijas apie savo įgyvendintus ES projektus. Kad tai išgirtų visuomenė ir kiti projektų pareiškėjai. Kad tai išliktų atmintyje, būtų įdomu ir tai sulaktų populiarumo.
Pirmosios erdvės prezentacijos:
- Centrinės projektų valdymo agentūros viešosios ir privačios partnerystės skyriaus viršininkė J. Šarmavičienė „Ar partnerystė brangu, sudėtinga, ar tiesiog neįprasta priemonė?“ ČIA
- Vilniaus m. sav. Ekonomikos ir investicijų departamento direktoriaus pavaduotoja R. Cibulskienė „Sėkmingo projekto pristatymas: Vilniaus gatvių apšvietimo projektas“ ČIA
Antrosios erdvės prezentacijos:
- Ūkio ministerijos ES paramos koordinavimo departamento direktorė A. Armonienė „Priemonės verslo inovacijoms 2014-2020 m.“ ČIA
- „Verslo angelų fondo I“ vadovaujantis partneris A. Strumskis „Spartaus augimo galimybės dirbant su investuotojais: tvaraus augimo modelis“ ČIA
- Lietuvos verslo paramos agentūros projektų ekspertas T. Vitkauskas „Pirkimų taisyklių verslo įmonėms paaiškinimas“ ČIA
- Europos socialinio fondo agentūros ES struktūrinės paramos departamento direktorės pavaduotoja A. Mikalauskaitė „2014-2020 m. struktūriniai fondai užimtumui ir socialiniai įtraukčiai didinti“ ČIA
- Europos socialinio fondo agentūros komunikacijos vadovė I. Aškelovičienė „Prasmingas ESF investicijos: Pasiekimai, finansavimas, kryptys bei naujojo laikotarpio ypatumai“ ČIA
Trečiosios erdvės prezentacijos:
- Finansų ministerijos žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos valdymo sk. vedėja R. Martinėnienė ir pavaduotoja Ž. Zimina „Kas keičiasi administruojant 2014-2020 m. projektus“ ČIA
- Centrinės projektų valdymo agentūros viešosios ir privačiosios partnerystės skyriaus ekspertas A. Dubovskij „Tikslingos investicijos ir alternatyvų analizė“ ČIA
- Finansų ministerijos ES struktūrinės paramos departamento sanglaudos skatinimo veiksmų programų skyriaus specialistė D. Rupšytė „Alternatyvų analizė“ČIA
- Finansų ministerijos ES struktūrinės paramos valdymo departamento ES sanglaudos politikos skyriaus vedėjas A. Antanaitis „2014-2020 m. veiksmų programos teikiamų galimybių pristatymas“ ČIA
- „Ką daryti, kad investicijos atneštų daugiau vertės?“ ČIA ir ČIA
Ketvirtosios erdvės prezentacijos:
- „Transparency International“ Lietuva projektų vadovė R. Marazauskaitė „Jonvabaliai.lt skaidrumo tinklo pristatymas“ ČIA
- Elektrėnų savivaldybės administracijos atstovė A. Rikterienė „Abromiškių kaimo kompleksinė plėtra“ ČIA
- Automobilių kelių direkcijos atstovas R. Lipkevičius „Vilniaus miesto pietinio apvažiavimo tiesimas“ ČIA
- Komunikacijos, asmeninio efektyvumo ir lyderystės programų konsultantas R. Juozapavičius „Kaip tapti matomam ir suprantamam, arba projekto popuiliarumo receptai“ ČIA
Renginio nuotraukas galite peržiūrėti nuotraukų galerijoje.
Išsamesnės informacijos teiraukitės:
Rita Karpuvienė
Visuomeninių ir socialinių projektų konsultantė
Tel. +370 5 210 7364 | Faks. +370 5 269 0146 | Mob. tel. +370 698 24359
r.karpuviene@publicum.lt