Naujienos

Nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), siekdama užtikrinti, kad valstybės ir mokesčių mokėtojų lėšomis teikiama pagalba būtų efektyvi bei atitiktų verslo poreikius, nuo 2022 m. liepos 21 d. atnaujina priemonės „Palūkanų kompensavimas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams“ sąlygas.

Įmonės „Viezo“ direktorius Donatas Ponamariovas ir techninis direktorius Donatas Darkšas pasakoja apie tai, kaip vibraciją verčia elektros energija.

Nors verslai vėl dirba įprastu ritmu, tačiau apie plėtrą pagalvoja atsargiai. Visa tai lėmė pokovidinė situacija, kuri iki šiol priverčia gerai apgalvoti apie priimamus finansinius sprendimus, o ypač – skolinimąsi. Tačiau įmonė UAB „VS Fitness“ yra puikus pavyzdys, įrodantis, kad net pandemija negali sustabdyti plėtros planų, jeigu turi tikslą ir atkakliai jo laikaisi.

Pradėti verslą ir jį plėtoti su paskola, ar be – pasirinkimas, dėl kurio neretai kyla klausimų. Naujokai versle dažnai nuogąstauja, kad imti paskolą gali būti pernelyg rizikinga, antra vertus, tai gali tapti tramplynu sėkmingo verslo link. Ar išties baimė skolintis turi pagrindo?

Prieš 30 metų Gediminas Olsevičius vaikus mokė tikybos pagrindų, tačiau kartą, kai norėjo pasitrumpinti barzdą, o kišenėje tebuvo 50 „vagnorkių“, suėmė apmaudas – jis pradėjo galvoti, kuo galėtų užsiimti, kad nereikėtų bijoti kylančių kainų. Atsakymas buvo čia pat, kai sužinojo, kad buvęs bendradarbis atidarė lentpjūvę, tad ir Gediminas turėjo pasiūlymą – gaminti avilius bitininkams. Jau tų pačių metų rudenį jie kartu išsinuomavo garažą ir pradėjo nedidelį verslą, kuris šiandien išaugo iki galiūno pavadinimu UAB „Wilara“.

„Jau šiandien padedame šimtams, o greitai ir tūkstančiams žmonių persikvalifikuoti į duomenų ir programavimo sritį. Kodėl? Pasaulio Ekonomikos forumo duomenimis, netolimoje ateityje technologijos panaikins apie 85 mln. darbo vietų, tačiau didėjant robotizacijai iki 2025 m. bus sukurta 97 mln. naujų darbo vietų. Dauguma profesijų reikalaus stiprių technologinių įgūdžių, ypač analitinių ir programavimo“, – sako ambicingo Lietuvos duomenų mokslo startuolio „Turing College“ karjeros mokyklos vadovas Lukas Kaminskis (24 m.). Neabejojama, kad jo ir bendražygių – Tomo Moškos ir Beno Šidlausko – startuolis, jau pritraukęs apie 2,5 mln. dolerių, keis ne vieno jauno, ir ne tik jo, žmogaus gyvenimą.

Vos prieš šešerius metus į Lietuvos verslo padangę žengė naujas startuolis – biotechnologijų įmonė „Droplet Genomics“. Lietuvių mokslininkų įkurtas verslas sparčiai skinasi kelią į tarptautines rinkas, o sėkmę grindžia lašelių mikroskysčių technologija, leidžiančia atlikti pavienių ląstelių bei molekulių tyrimus. Šiandien jų kuriamų prietaisų, reagentų bei programinės įrangos trokšta užsakovai ir už Atlanto, o vos prieš vienerius metus įmonė pritraukė 1 mln. eurų investiciją.

UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) atrinko dviejų kuriamų naujų akceleravimo fondų valdytojus. Atrinkti valdytojai: „Startup Wise Guys“ ir „70 Ventures“, ne tik atliks investicijas į pradinės stadijos įmones, bet kartu įgyvendins ir įmonių spartaus išvystymo arba akceleravimo programas. Į šiuos akceleravimo fondus planuojama investuoti 13,47 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų po to, kai atrinktos komandos pritrauks reikiamą privačių lėšų sumą ir bus suderintos šių fondų steigimo sutartys.

Skolinimosi poreikis su valstybės pagalba auga, rodo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) suteiktų garantijų statistika. Vien per pirmąjį šių metų pusmetį smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms INVEGA suteikė 562 valstybės garantijas paskoloms, lizingui ar faktoringui, kurios verslui leido pasiskolinti daugiau nei 73 mln. eurų.

Remiantis UAB „Investicijų ir verslo garantijos (INVEGA) užsakymu atlikto INVEGA teikiamų paslaugų aktualumo ir prekinio ženklo žinomumo tyrimais, 22 proc. Lietuvos gyventojų norėtų pradėti nuosavą verslą, o 38 proc. verslo įmonių teigė turinčios verslo plėtros planų, kuriems reikalingas išorinis finansavimas. 32 proc. verslininkų ketina pasinaudoti bent viena iš INVEGOS siūlomų paramos priemonių, iš kurių populiariausios – darbo užmokesčio kompensavimas (14 proc.), dalinis palūkanų kompensavimas (12 proc.) ir garantijos (9 proc.).