Naujienos
Ką daryti, kad mokslininkų atlikti tyrimai bei sukurti išradimai neliktų įkalinti laboratorijose? Kad jie taptų realiais inovatyviais gaminiais? Atsakymą į šį klausimą įpiršo pati Europos Komisija, patarusi, kad kiekviena iš ES valstybių sukurtų savo Sumaniosios specializacijos strategiją.
Tai, kokia informacija apie žmogaus sveikatą yra sutalpinta DNR molekulėje ir kokios joje esančios klaidos nulemia genetines ligas, mokslininkai jau perprato. Jie neapsiriboja žiniomis, bet eina tyrimų keliu ir išradimais stebina pasaulį.
Antradienį Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) organizuotoje konferencijoje „Mokslo pusryčiai“ pristatyta nauja iniciatyva – „Mokslo ir tyrimų atvira prieiga (MITAP II)“, kuri, kaip planuojama, padės mokslininkams pritraukti daugiau verslo užsakymų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Pasak MITA direktoriaus Kęstučio Šetkaus, Lietuvos mokslas dar nėra pakankamai žinomas tarptautinėje erdvėje, tad šis projektas taip pat suteiks išskirtinių galimybių Lietuvos mokslininkams būti matomiems tarptautiniame kontekste, o to labai reikia siekiant orientuotis į mokslinių tyrimų kokybę ir inovacijų kūrimą.
Vyriausybės kanceliarija kartu su partneriu VšĮ „Investuok Lietuvoje“ pradeda įgyvendinti projektą „Atviros Vyriausybės iniciatyvos“, kuriuo siekiama padidinti viešojo valdymo institucijų atvirumą – paskatinti visuomenę aktyviau dalyvauti valstybės institucijų vykdomose viešosiose konsultacijose ir taip įtraukti piliečius į viešojo valdymo sprendimų priėmimą.
ES investicijų projektų vykdytojus kviečiame skaityti pirmąjį naujienlaiškio „Investuoju atsakingai“ numerį. Nuo šiol naujienlaiškį gausite kiekvieną mėnesį. Jame rasite patarimus, rekomendacijas įdomiam ir sėkmingam projektų komunikavimui ar bendruomenės įtraukimui.
Kaip susigrąžinti užsienyje besidarbuojančius mūsų šalies mokslininkus? Į kokius mokslinius tyrimus sutelkti dėmesį, skirstant investicijoms numatytas lėšas? Tai – klausimai, į kuriuos jau surašyti atsakymai. Mat mokslo Lietuvoje kelias turi sukti link veiklos, duodančios didžiausią postūmį ūkio plėtrai.
Paskutiniame šių metų stebėsenos komiteto posėdyje Finansų ministerija pristatė veiksmų programos įgyvendinimo pažangą ir pasirengimą 2019 m. Europos Komisijos planuojamai atlikti veiksmų programos peržiūrai.
Moksliniai tyrimai, vėliau kuriami prototipai, po to – realūs gaminiai. Tai – kiekvieno išradimo kelias, kuriuo nužingsniuoti be finansinės paramos neįmanoma. Tad ES fondų investicijos, mokslininkus – tyrėjus pasiekusios ankstesniame finansiniame ES periode, pasieks juos ir dabartiniame.