Naujienos
Socialinis verslas – vienas svarbiausių šiuolaikinės valstybės talkininkų teikiant viešąsias paslaugas bei tenkinant tuos gyventojų poreikius, kurių netenkina įprastos verslo įmonės. Pagrindinis socialinio verslo variklis ir sėkmės matas – ne pajamos, bet nauda visuomenei. Tačiau tuo pat metu toks verslas pasižymi tradiciniam verslui būdingomis savybėmis – efektyvumu, inovacijų taikymu ir orientacija į rezultatus. Spręsti socialines problemas valstybei vis dažniau padeda ir tradicinis verslas, tačiau bet kokiam vaisingam bendradarbiavimui tarp viešojo ir privataus sektoriaus būtinas dialogas, efektyvūs partnerystės mechanizmai ir abipusis pasitikėjimas.
Europos Komisija, bendradarbiaudama su Europos investicijų banku (EIB), pataria, kaip geriausiai derinti skirtingų fondų finansavimą.
Problemos, su kuriomis susiduria šiuolaikinė visuomenė, per daug sudėtingos, kad valstybinės institucijos galėtų efektyviai jas spręsti vien tik savo jėgomis. Todėl vis svarbesnis tampa bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO), kurios gali suteikti vertingas ekspertines įžvalgas apie politikos efektyvumą, užpildyti valstybės teikiamų viešųjų paslaugų spragas ir bendradarbiauti formuojant bei vertinant įgyvendinamas programas. Tačiau tam, kad bendradarbiavimas tarp NVO ir valstybės būtų efektyvus, reikia ne tik pastangų, bet ir abiems pusėms priimtinų bendradarbiavimo mechanizmų.
Tikriausiai daugelis iš mūsų nori gyventi gražioje, švarioje aplinkoje. Todėl nuolatos tvarkomės. Bet net nesusimąstome, kad kiekvienas kasdien išmetame apie 1 kg šiukšlių. Taigi, kasmet į sąvartynus išvežama maždaug 3 mln. tonų atliekų. Sąvartyne atliekos ilgai lieka nesuirusios: popierius – 2 metus, konservų dėžutės – 90 metų, plastiko pakuotės – 900 metų. Todėl atliekų kiekis grėsmingai didėja. Norint išvengti katastrofos, būtina rūšiuoti ir perdirbti atliekas. Rūšiuodami išsaugosime sveiką aplinką, sutaupysime gamtos išteklių bei sukaupsime antrinių žaliavų kaip alternatyvą žaliavų ir energijos šaltiniui.
Rytoj, kovo 19 d., 20 val. 30 min. vietos laiku milijonai žmonių visame pasaulyje vienai valandai išjungs šviesas ir taip leis planetai 60 minučių atsikvėpti. Prie šios pilietinės iniciatyvos, pavadintos Žemės valanda, prisijungs ir Aplinkos ministerija – tą valandą bus išjungtas pastato vidinis ir išorinis apšvietimas tiek, kiek leidžia saugumo reikalavimai.
Lietuvos patirtis ir pasiekimai, įgyvendinant finansines priemones, sulaukė palankaus įvertinimo vakar Vilniuje įvykusioje Europos Komisijos ir Europos investicijų banko įsteigto fi-compass tinklo konferencijoje „Europos Sąjungos struktūrinių ir investicinių fondų lėšomis finansuojamos finansinėmis priemonės“, kurioje aptarti finansinių priemonių įgyvendinimo būdai ir privalumai.
