Naujienos
Paskutiniame pasaulio banko sudarytame reitinge „Doing Business 2014” Lietuva išskirta kaip viena iš 17 verslui palankiausių šalių, o pagal sąlygas pradėti verslą šalis yra 11 pasaulyje. Prie to, kad čia kuriasi vis daugiau naujų, inovatyvių įmonių nemažai prisidėjo ne tik gerėjanti ekonominė padėtis, bet ir Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama. Dalis jos, per Ūkio ir Finansų ministerijų bei Europos investicinio fondo įsteigto JEREMIE kontroliuojančiojo fondo finansuojamus rizikos kapitalo fondus, skiriama investicijoms į vadinamąjį rizikos kapitalą – įmonių akcijas ar kitus vertybinius popierius. Šios investicijos padėjo šalyje išsivystyti visai rizikos kapitalo rinkai, itin svarbiai augti siekiančiam smulkiam ir vidutiniam verslui įmonėms.
Įsivaizduokite Europos miestą, kuriame tektų keliauti per dulkėtas, duobėmis išmuštas gatves. Būtent tokį vaizdą dar prieš metus buvo galima matyti viename Lietuvos didmiesčių – Panevėžyje, turinčiame daugiau kaip 96 tūkst. gyventojų.
Per gyvenvietę einanti Danų gatvė ir statinys, prilygstantis trim Vilniaus „Akropoliams“. Andrušaičių kaimas Raseinių rajone, turėdamas vieną ir kitą, „įžūliai“ lenkia šalies sostinę, kurioje tik šį rudenį atsirado to paties pavadinimo gatvė. Be to, čia ne vienus metus veikia didesnį plotą už populiarųjį prekybos centrą užimanti bendrovė, duodanti darbo 350 žmonių.
Ko verti namai be durų arba varpas be šerdies? Panašiai nutiko ir su Biržų pilimi: būdama gynybinė tvirtovė, daugiau kaip 300 metų ji buvo likusi be ginklinės. Ir tik šiemet šios Šiaurės Lietuvos pilies kompleksas atgavo pirminę pastatų kompoziciją, kai ES finansuojamomis lėšomis buvo įgyvendintas rūmų kompleksinio sutvarkymo projektas.
Prieš keletą metų draugų kompanijos įkurta UAB „CodeIn“, valdanti interneto portalą „Kurgyvenu.lt“, kuriame vienoje vietoje pateikiama svarbiausia informacija apie nekilnojamąjį turtą ir gyvenimo aplinkos kokybę, šių metų liepą šventė jau antrąjį gimtadienį. Suteikę galimybę mūsų šalies didžiųjų miestų gyventojams vertinti savo gyvenamosios aplinkos kokybę ir lengviau priimti sprendimus dėl būsto įsigijimo, nuomos ar tiesiog pačios aplinkos tobulinimo, lietuviai pasiryžę įrodyti ir visam pasauliui, kad pačios geriausios idėjos gimsta ir iškeliauja į platųjį pasaulį būtent iš Lietuvos. Tuo įsitikinti jau gali Berlynas (Vokietija), Londonas (Didžioji Britanija), Čikaga ir San Franciskas (JAV).
Pigiai ir ekologiškai energijai gaminti pakinkytas vėjas, daugiau nei šimtas dvidešimt milijonų litų investicijų ir ilgi metai laukimo, kol tai atsipirks. Tokiu verslo keliu pasiryžo eiti bendrovė „Eurakras“, pradėjusi plėtoti vėjo jėgainių parką Jurbarko rajone.
Plėtojant suaugusių mūsų šalies visuomenės narių galimybes mokytis ir gilinti savo kompetencijas sukurta ir įdiegta nauja interaktyvi nuotolinio mokymosi paslauga.
„Istoriškai susiklostė, kad ES struktūrinių fondų lėšos verslui buvo skirstomos kaip negrąžintina parama. Tačiau, tai keičiasi – šiuo metu jos vis labiau yra orientuojamos į finansines priemones Tai – ypač teigiamas pokytis, leisiantis daug efektyviau išnaudoti ES struktūrinių fondų lėšas“, - sako Lietuvos Rizikos ir Privataus kapitalo asociacijos valdybos pirmininkas Simonas Gustainis.
Gyventojai kviečiami spręsti, ką įstaigos ir įmonės turėtų atskleisti apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimą. Siūlomi klausimai bus svarstomi ir įtraukiami į skaidrumo iniciatyvos „Jonvabaliai“ deklaracijas, kurias turi pildyti norintieji prisijungti. Taip siekiama padaryti informaciją apie ES lėšų panaudojimą labiau suprantama ir prieinama.