Naujienos

Iš 2007–2013 m. Eu­ro­pos Są­jun­gos struk­tū­ri­nių fon­dų lė­šų įgy­ven­din­tas dar vie­nas Že­mai­ti­jos sos­ti­nės se­na­mies­tį puo­šian­tis pro­jek­tas – „Ak­me­ni­nės at­ra­mi­nės sie­nos Res­pub­li­kos g., Tel­šiuo­se, tvar­ky­bos dar­bai“. Bend­ra pro­jek­to ver­tė – 565 979 Lt, iš jų Eu­ro­pos Są­jun­gos da­lis – 481 082 Lt.

Savo kelionę po Lietuvą tęsia Eurobusas, kurio komanda kviečia gyventojus daugiau sužinoti apie euro įvedimą, artimiausiu metu apsilankys Jurbarko rajono savivaldybėje. Spalio 25 d. jis atvyksta į Jurbarką (10 val.), Viešvilę (13 val.) ir Skirsnemunę (16 val.). Iš viso Eurobuso kelionės metu 60-tyje Lietuvos savivaldybių bus surengta po 3 renginius skirtingose vietovėse. 

Finansų ministras Rimantas Šadžius patvirtino finansinių priemonių, kurioms numatytos 2014-2020 m. laikotarpio ES fondų lėšos, įgyvendinimo taisykles. Jos reglamentuoja ES fondų lėšų paskoloms, garantijos ir investicijos į įmonių nuosavą kapitalą naudojimo tvarką.

Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) informuoja, kad visi, susidomėję verslo steigimu ar jo plėtra, gali pasinaudoti aukštos kokybės bei nemokamomis verslo konsultacijomis visoje Lietuvoje.

Norite pažiūrėti dailės parodą, bet tingite išsiruošti į muziejų, jus pagavo patriotizmo dvasia ir įsigeidėte patyrinėti senovės žemėlapiuose vaizduojamą Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę arba esate nerimstantis dviračių mėgėjas ir jus domina šios susisiekimo priemonės tobulinimo istorija? Šiuolaikinės technologijos paslaugiai padės atverti muziejų duris – nepakildami nuo mėgstamos sofutės, galite pasižvalgyti po virtualias ekspozicijas ar paieškoti jus dominančių eksponatų. Reikia tik prisijungti prie Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos – LIMIS.

Europos investicijų banko (EIB) direktorių valdyba pritarė, kad EIB suteiktų Lietuvai iki 1,3 mlrd. eurų paskolą. Ji bus skirta bendrai  finansuoti projektus, numatomus įgyvendinti pagal Lietuvos 2014-2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programą ir to paties laikotarpio Lietuvos kaimo plėtros programą.

Mo­lė­tų mies­to aki­mis va­di­na­mi trys eže­rė­liai prieš ke­le­tą me­tų at­ro­dė be­vil­tiš­kai an­kan­tys ir ne­tru­kus pa­vir­sian­tys žo­ly­nų ba­lo­mis. Anuo­met skai­čiuo­to­ji pi­ni­gų su­ma rei­ka­lin­ga bent dvie­jų mies­te­lio eže­rė­lių iš­va­ly­mui at­ro­dė ne­re­a­li ir sun­kiai be­gau­na­ma. Pir­ma­sis pro­jek­to pri­sta­ty­mas bu­vo pa­va­din­tas svai­čio­ji­mu, nie­kas, net ir pa­tys jo su­ma­ny­to­jai, ma­tyt, ne­ti­kė­jo, kad jis ka­da nors pa­virs re­a­ly­be. 

Paskutiniame pasaulio banko sudarytame reitinge „Doing Business 2014” Lietuva išskirta kaip viena iš 17 verslui palankiausių šalių, o pagal sąlygas pradėti verslą šalis yra 11 pasaulyje. Prie to, kad čia kuriasi vis daugiau naujų, inovatyvių įmonių nemažai prisidėjo ne tik gerėjanti ekonominė padėtis, bet ir Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama. Dalis jos, per Ūkio ir Finansų ministerijų bei Europos investicinio fondo įsteigto JEREMIE kontroliuojančiojo fondo finansuojamus rizikos kapitalo fondus, skiriama investicijoms į vadinamąjį rizikos kapitalą – įmonių akcijas ar kitus vertybinius popierius. Šios investicijos padėjo šalyje išsivystyti visai rizikos kapitalo rinkai, itin svarbiai augti siekiančiam smulkiam ir vidutiniam verslui įmonėms.

 

Įsivaizduokite Europos miestą, kuriame tektų keliauti per dulkėtas, duobėmis išmuštas gatves. Būtent tokį vaizdą dar prieš metus buvo galima matyti viename Lietuvos didmiesčių – Panevėžyje, turinčiame daugiau kaip 96 tūkst. gyventojų.