Naujienos
Pradėti verslą ir jį plėtoti su paskola, ar be – pasirinkimas, dėl kurio neretai kyla klausimų. Naujokai versle dažnai nuogąstauja, kad imti paskolą gali būti pernelyg rizikinga, antra vertus, tai gali tapti tramplynu sėkmingo verslo link. Ar išties baimė skolintis turi pagrindo?
Besikeičiančios Lietuvos vaizdai gali būti ne tik galimybė pasididžiuoti savo šalimi, bet ir proga laimėti piniginių prizų. Tuo įsitikino kūrybinio vaizdo klipų konkurso „Ar matai, kaip keičiasi pasaulis?“ laimėtojai, paskelbti šiandien Finansų ministerijoje vykusio renginio metu.
Prieš 30 metų Gediminas Olsevičius vaikus mokė tikybos pagrindų, tačiau kartą, kai norėjo pasitrumpinti barzdą, o kišenėje tebuvo 50 „vagnorkių“, suėmė apmaudas – jis pradėjo galvoti, kuo galėtų užsiimti, kad nereikėtų bijoti kylančių kainų. Atsakymas buvo čia pat, kai sužinojo, kad buvęs bendradarbis atidarė lentpjūvę, tad ir Gediminas turėjo pasiūlymą – gaminti avilius bitininkams. Jau tų pačių metų rudenį jie kartu išsinuomavo garažą ir pradėjo nedidelį verslą, kuris šiandien išaugo iki galiūno pavadinimu UAB „Wilara“.
„Jau šiandien padedame šimtams, o greitai ir tūkstančiams žmonių persikvalifikuoti į duomenų ir programavimo sritį. Kodėl? Pasaulio Ekonomikos forumo duomenimis, netolimoje ateityje technologijos panaikins apie 85 mln. darbo vietų, tačiau didėjant robotizacijai iki 2025 m. bus sukurta 97 mln. naujų darbo vietų. Dauguma profesijų reikalaus stiprių technologinių įgūdžių, ypač analitinių ir programavimo“, – sako ambicingo Lietuvos duomenų mokslo startuolio „Turing College“ karjeros mokyklos vadovas Lukas Kaminskis (24 m.). Neabejojama, kad jo ir bendražygių – Tomo Moškos ir Beno Šidlausko – startuolis, jau pritraukęs apie 2,5 mln. dolerių, keis ne vieno jauno, ir ne tik jo, žmogaus gyvenimą.
„Europos Komisija ir Lietuva bendradarbiaus įgyvendinant 2021-2027 metų Partnerystės sutartį ir kartu investuos į modernią skaitmeninę ir žaliąją ekonomiką, kuri užtikrins socialinės, ekonominės ir teritorinės nelygybės mažėjimą bei nepaliks nė vieno regiono ar žmogaus paraštėse“, – teigiama šiandien Vilniuje finansų ministrės Gintarės Skaistės ir Europos komisijos narės Elisos Ferreiros pasirašytoje bendroje deklaracijoje.
2022 m. birželio 15 d., Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre vyks ES Sanglaudos fondų investicijų starto renginys.
Renginį savo dalyvavimu pagerbs Sanglaudos ir reformų komisarė Elisa Ferreira
29-erių Eglė Timinskaitė – vieniša mama, auginanti penkiametę dukrą Lėją. Likimas lėmė, kad nuo ankstyvo amžiaus Eglė gyveno įvairiose globos įstaigose, vėliau – savarankiško gyvenimo namuose. Tikro gyvenimo šeimoje ji nepatyrė, tačiau visą gyvenimą svajojo turėti savo namus. Šiuo metu Eglė su dukra įsikūrusi Pakruojyje, apsaugotame būste. Ateityje šeima tikisi gauti socialinį būstą ir jame susikurti tikrus namus.
Kaip sako pati Eglė, dabar svarbiausias jos tikslas – rasti nuolatinį darbą. Kol kas lengvą proto negalią turinčiai moteriai tai nepavyko, tačiau ji nenuleidžia rankų: kol laukia pasiūlymo, savanoriauja ir tapo paveikslus, kuriuos parduoda internetu bei mugėse.
Modernūs pelėkautai ir inkilai, įrenginys mėsos ir žuvies produktų šviežumo lygiui įvertinti, pakuotės su Brailio raštu, telefonų ar kompiuterių dėklai iš medžio, akmens ar suspausto šieno, ergonomiški baldai ir išmanūs žaidimai – šie ir dar keli tūkstančiai kitų inovatyvių sprendimų atsirado jų kūrėjams gavus finansavimą pagal priemonę „Dizainas LT“.
Vilnietis Tautvydas Neniškis – neregys, įrodęs pirmiausia sau, kad net ir drąsiausios svajonės pildosi. Nuo vaikystės nematantis vyras jau daugiau nei porą metų dirba skambučių operatoriumi įmonėje „Socialinis taksi“. Prieš kurį laiką jis įsigijo butą Vilniuje – tai buvo sena svajonė. Paversti ją realybe padėjo projektas „Aktyvūs ir reikalingi“, kuriame 29-erių vyras užsiaugino pasitikėjimą ir suprato, jog regėjimo negalia nėra neįveikiama kliūtis ieškant darbo. Savo istorija jis nori įkvėpti kitus neužsidėti etiketės „neįgalusis“, svajoti drąsiai bei siekti užsibrėžtų tikslų.
Trečiadienį Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtai 2014-2020 m. Europos Sąjungos (ES) investicijų veiksmų programos įgyvendinimo ataskaitai už 2022 m. I ketvirtį. Šioje ataskaitoje apžvelgta ES lėšų investavimo pažanga bei teikiamos rekomendacijos ministerijoms dėl investicijų planavimo ir valdymo.