Naujienos
Daugelis Lietuvos miestų ir miestelių pastaraisiais metais labai išgražėjo – sutvarkytos aikštės, įrengti parkai, atsirado patrauklių poilsio zonų, renovuojami skylėti daugiabučiai. Tačiau, kad gyvenimo kokybė pagerėtų iš esmės ir verslas sėkmingai kurtų naujas darbo vietas, būtinos kompleksinės investicijos. Todėl 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu siekiama aktyviau taikyti integruotų teritorinių investicijų priemonę ir bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą.
Pastatų energetinis efektyvumas ir gatvių apšvietimo sistemos atnaujinimas Lietuvoje jau kelerius metus yra itin aktuali problema. Siekiant spręsti viešosios infrastruktūros efektyvumo problemas bei skatinti investicijas į viešąją infrastruktūrą š. m. vasario mėnesį bus steigiamas fondas, kurio lėšomis bus teikiamos lengvatinės paskolos atnaujinti valstybei nuosavybės teise priklausančius šildomus ir (arba) vėsinamus viešuosius pastatus ir garantijos gatvių apšvietimo modernizavimo projektams.
Vakar vyko trečiasis 2014–2020 m. ES investicijų veiksmų programos stebėsenos komiteto posėdis.
Kaip Lietuvoje mažinti tebeegzistuojančius ryškius didmiesčių ir regionų socialinius bei ekonominius skirtumus? Kaip užtikrinti vienodą gyvenimo kokybę visiems šalies gyventojams, rajonuose mažinant nedarbą ir sukuriant naujų darbo vietų. Kaip pagyvinti ekonomikos augimą nedideliuose Lietuvos miestuose, sudarant galimybę jų įmonėms diegti modernias technologijas, kurios didintų darbo našumą, leistų darbuotojams mokėti didesnius atlyginimus.
Šiems tikslams pasiekti 2014–2020 m. laikotarpiu verslas gali pasinaudoti ES investicijomis – nauja labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms skirta priemone.
Finansų ministerijos organizuotų ,,Europos burės 2014“ apdovanojimų ceremonijoje sėkmingiausiems ir patraukliausiems ES fondų investicijų Lietuvoje projektams įteiktos „Europos burės 2014" apdovanojimų statulėlės.
Lietuvos darbo birža pradeda įgyvendinti projektą, skirtą neįgaliesiems
Informuojame, kad parengtos elektroninės paraiškų finansuoti projektus formos, skirtos 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos priemonių „Regio Invest LT+“, „Naujos galimybės LT“, „Expo sertifikatas LT“ kvietimams. Užpildytos šių paraiškų formos turi būti teikiamos pretenduojant į minėtų kvietimų finansavimą.
2014–2020 m. ES struktūrinių fondų panaudojimo laikotarpiu Lietuva numatė galimybę, atrenkant finansuotinus projektus, tarp kitų atrankos būdų taikyti ir dviejų etapų konkursą. Pasak Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA), tokio konkurso, taupančio ir laiką, ir pinigus, jau anksčiau pageidavo šalies įmonės.
Palyginti su 2013 m. duomenimis, 2014 m. verslininkai ėmėsi įgyvendinti didesnės apimties verslo projektus, daugiau nei pusė smulkiųjų įmonių savo lėšas skyrė verslo plėtros planams. Ūkio ministerijos iniciatyva sukurtų finansinių priemonių kompleksą įgyvendinanti UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) per 2014 m. už smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) atstovų paskolas kredito įstaigoms suteikė 577 garantijas, kurių suma siekė 40 mln. Eur (11,4 proc. daugiau nei 2013 m.), kas leido SVV įmonėms verslo pradžiai ar plėtrai Lietuvoje pasiskolinti apie 58,3 mln. Eur (6,8 proc. daugiau nei 2013 m.).
Sau darbo vietą susikuriančių neįgaliųjų asmenų šalyje vos vos daugėja, nepaisant to, negalią turintys žmonės kurti verslą pasiryžta rečiausiai iš visų apie tai galvojančių. Stereotipinis mąstymas, neigiama visuomenės nuomonės, o svarbiausia – netikėjimas savimi, anot negalią turinčių, tačiau sėkmingai verslaujančių restorano „Indie Bar“ savininko Arvydo Samaliaus ir IT paslaugų įmonės UAB „Draugiški sprendimai“ įkūrėjo Ryčio Antanavičiaus, galėtų būti pagrindinės vangaus neįgaliųjų įsitraukimo į verslą priežastys.