Sukurti produktai

Pedagogika – nuo 1962 m. leidžiamas akademinis žurnalas, gvildenantis teorinius ir metodologinius švietimo bei ugdymo klausimus. Žurnale taip pat pristatomi naujausi edukologiniai tyrimai. Leidinyje Pedagogika ypač didelis dėmesys skiriamas švietimo politikos, taip pat švietimo ir kultūros sąsajų analizei, taip pat edukologinių tyrimų metodologijos klausimams. Siekiant akademinio dialogo ir tarpdalykinių ryšių, žurnale publikuojami ne tik edukologų, bet ir sociologų, psichologų, antropologų ir kitų mokslininkų straipsniai švietimo ir ugdymo tematika, bet ir monografijų, apgintų disertacijų recenzijos bei konferencijų apžvalgos.

Žurnalas reguliariai leidžiamas keturis kartus per metus. Straipsniai skelbiami lietuvių ir anglų kalbomis. Pedagogika publikuoti straipsniai yra referuojami šiose pripažintose tarptautinėse duomenų bazėse:

Scopus;

DOAJ;

Central and Eastern European Online Library – C.E.E.O.L;

EBSCO (Current Abstracts, Education Research Com¬plete, Education Research Index, Toc Premier);

MLA International Bibliography.

https://www.ejournals.vdu.lt/index.php/Pedagogika

Žurnalo “Taikomoji ekonomika: sisteminiai tyrimai” rengėjas Vytauto Didžiojo universitetas, Žurnalas publikuojamas EBSCO Business Source Complete, informacijos ir mokymo bendrovės ProQuest duomenų bazėse, Centrinės ir Rytų Europos virtualios bibliotekos (C.E.E.O.L.) duomenų bazėse ir tarptautinėje Index Copernicus duomenų bazėje. Leidinio turinys yra prieinamas šių duomenų bazių vartotojams visame pasaulyje. Tai garantuoja didesnę žurnale publikuojamų mokslinių tyrimų rezultatų sklaidą.

„Taikomoji ekonomika: sisteminiai tyrimai“ žurnalo idėją išvystė grupė mokslininkų, nuolat susiduriančių su mokslinių publikacijų, analizuojančių aktualias ekonomines temas, trūkumu tiek Baltijos šalyse, tiek ir kitose senosiose bei naujosiose Europos Sąjungos šalyse. Šios iniciatyvos šalininkus vienija poreikis perteikti savo požiūrį į ekonomines problemas, ypač Rytų ir Centrinės Europos šalyse, bei pateikti mokslinę jų interpretaciją. „Taikomoji ekonomika: sisteminiai tyrimai“ siekia ne tik tęsti šiuo metu vykstančių ekonominių tyrimų tendencijas bei prisidėti prie vykstančių mokslinių debatų, tačiau taip pat ir siūlyti naujas diskusines temas. Žurnalo tikslas – svarstyti tas ekonomikos mokslo sritis, kurios pastarąjį dešimtmetį pasižymėjo ryškiausiomis inovacijomis tiek Lietuvos, tiek ir tarptautiniu mastu, o taip pat nevengti skirtingų tyrimų tendencijų sankirtos bei lyginimo.

Mokslinio žurnalo „Taikomoji ekonomika: sisteminiai tyrimai“ komanda siekia aukšto informatyvumo lygio, siūlydama mokslinius straipsnius, apžvalgas ir svarstymus, atitinkančius aktualiausias ekonomikos mokslo tyrimų bei praktikos tendencijas. Taip pat norima žurnalą padaryti prieinamą tiek plačiajai auditorijai, tiek ir ekonomikos srities specialistams.

https://www.vdu.lt/cris/handle/20.500.12259/31504

https://www.vdu.lt/cris/handle/20.500.12259/33222

https://www.vdu.lt/cris/handle/20.500.12259/35083

https://www.vdu.lt/cris/handle/20.500.12259/35543

https://www.vdu.lt/cris/handle/20.500.12259/36787

https://www.vdu.lt/cris/handle/20.500.12259/59972

Nuotolinio mokymosi priemonė – moderniais mokymo ištekliais bei technologijomis pagrįsta mokymosi erdvė, užtikrinanti individualią mokymosi prieigą, galimybę mokytis aktyviai bendraujant ir bendradarbiaujant, dalytis patirtimi, studijuoti patogioje vietoje, patogiu metu ir individualiu tempu neatsitraukiant nuo darbo. Viena iš studijų procese naudojamų nuotolinio mokymosi priemonių – elektroninis dienoraštis. Studijose naudojamų elektroninių dienoraščių paskirtis - dėstytojo asmeninis ar grupinis bendravimas su besimokančiaisiais, besimokančiųjų refleksijos, asmeninis pažangos vertinimas, mokslo pasiekimų kaupimas, nuomonės išsakymas, mokymosi resursų apžvalgos ir kt.(Rutkauskienė D. ir kt., 2007).

The aim of this study was to compare the effects of different Small-Sided games (SSG) formats and simulated match handball training (SMHT) on handball player’s physical performance and game activity profile.

The results of this study show that handball SSGs represent an adequate in-season strategy to promote a wide range of physical adaptations with improvements in running and jumping performance. This represents important information for coaches, since SSGs develop handball players’ physical profiles while replicating tactical and technical features of the game. Nevertheless, simulated match training may be judiciously used to improve players’ aerobic performance.

Mikalonytė R, Paulauskas R, Abade E, Figueira B (2022) Effects of small-sided games vs. simulated match training on physical performance of youth female handball players. PLoS ONE 17(9): e0273574. https://doi.org/10.1371/journal.pone.0273574

Pagrindinis gairių tikslas – padėti įvairių lygių mokymo įstaigų bendruomenėms, t. y. mokytojams, direktoriams, vadovams, kuratoriams, mokymo programų rengėjams ir specialistams, patarėjams pedagogikos klausimais, mokytojų rengėjams ir kitiems ugdymo proceso dalyviams, ir universitetų akademinei bendruomenei, t. y. mokymo padalinių vadovams, profesoriams, mokslininkams ir įvairių sričių specialistams, numatyti, kurti, plėtoti ir vertinti inovatyvų mokymo programų turinį, idėjas ir praktiką.

Gairėse pateikiami keturi tarpusavyje susiję kriterijai, kuriais remiantis inovatyvus turinys analizuojamas bendrai arba konkrečiai gilinantis į tam tikrą jo rengimo etapą. Šiuos kriterijus galima pasitelkti derinant skirtingus elementus pagal mokyklų bendruomenių poreikius.

Parengtas  lietuvių k., istorijos ir dailės programų derinimo planas,  sinchronizuojant   72 pamokų planus, pagrindinio ugdymo programoje (9-10 klasėse).

adresas    sinchronizuotospamokos.lt  

Parengtas  programų derinimo  planaą sudaro trys ciklai.
1 ciklas 9 – oje klasėje „Tautinės tapatybės paieška XIX a.“ (romantizmas, nacionalizmas, tautinis sąjūdis, rusifikacija, germanizacija istorijoje, dailėje ir literatūroje).
 2 ciklas 10 – oje klasėje „Visuomenės modernėjimas tarpukariu“(demokratijos formavimasis, tautos modernėjimas, kultūros suklestėjimas, tolerancija tautinėms mažumoms).
3 ciklas 10 – oje klasėje „Tautos išlikimas Antrojo pasaulinio karo metais ir po karo“ (holokaustas, kolaboravimas, tremtis, rezistencija, egzodas, socialistinis realizmas).
Pagal plano ciklus suderinti dailės, istorijos ir lietuvių kalbos teminiai planai.

Parengti ir neformaliose pamokose išbandyti 72 pamokų scenarijai, grįsti IKT, naudojant įvairias veiklas: virtualias kūrybinių darbų parodas, kryžiažodžius, PUPP formato rašinius, projektinius darbus, publikuojant Facebook socialiniame tinkle. https://www.facebook.com/groups/sinchronizuotospamokos,

Parengti pamokų scenarijai išbandyti neformaliojo švietimo pamokose, netradicinėse edukacinėse erdvėse, įvairiomis formomis: protų mūšiai pamokų ciklo pabaigoje, virtualios mokinių darbų parodos Facebook komiksų kūrimas, tarpukario istorinių asmenybių skulptūrų kūrimas, miniatiūros  ,,Tautinės tapatybės paieška“ kūrimas  (dailė), mokinių vedamos ekskursijos, stalo žaidimo kūrimas. Edukacinė programos Švietimo muziejuje  „Daraktorinė (slaptoji) XIX a. mokykla“, M.K. Čiurlionio, Lietuvių literatūros Maironio, IX forto muziejuje edukacinė programa „Žymūs pasaulio žydai ir litvakai“ , LR istorinė prezidentūroje edukacinė  programa „Lietuvos valstybės kūrėjai dailėje“,  pamokos – susitikimai su „Jaunųjų Lietuvos partizanų“ organizacija. Mokinių vedamos ekskursijos „Modernizmo architektūra Kaune“.

Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose ruošiamasi atnaujinti bendrąsias dėstomų dalykų programas,  kuriose numatyta, kad  9-10 klasėse 30% dalyko turinio  mokytojas galės savarankiškai nuspręsti kokią medžiagą  dėstyti, todėl   manome, kad kitų mokyklų mokytojai galės panaudoti mūsų sukurtus pamokų scenarijus, nes projektu sukurtos priemonės skirtos ugdymo turinio atnaujinimui ir viešos,  laisvą prieigą   prie interneto:  sinchronizuotospamokos.lt .

VDU „Rasos“ ir Kauno r. Vilkijos gimnazijų pedagogų parengtas  ir įdiegtas  sinchronizuoto mokymo(si) modelio aprašas.

Šis modelis skirtas bendrojo ugdymo mokyklų pagrindinio ugdymo  programos, 9-10 klasių ugdymo turinio atnaujinimui.

Pagal sukurtą modelį  perteikiama apjungtos lietuvių kalbos, istorijos ir dailės programų temos  taikant „Apverstos klasės“ (angl. flipped classroom) metodą: naudojant  aiškinamuosius vaizdo įrašus, gimnazistams mokomąją medžiagą pateikiant iš anksto, mokiniams  savarankiškai  pasiruošiantis namuose, o pamokose daugiau dėmesio skiriant praktiniams darbams, naujų žinių aptarimui, sisteminimui ir įtvirtinimui. Taikant šį ugdymo tobulinimo modelį orientuojamasi į probleminį mokymąsi, kuris yra negalimas be gebėjimo dirbti savarankiškai, t.y. naudotis įvairiais informacijos šaltiniais (skaitmeniniais, rašytiniais, vaizdiniais ir kt.), gebėjimo ne tik savarankiškai vykdyti informacijos paiešką, bet ir reikiamos informacijos atranką. Taip ugdoma  informacinė žinių visuomenė,  ugdoma mokėjimo mokytis kompetencija.

Sinchronizuoto mokymo(si) modelio aprašas sukurtas  vadovaujantis chronologiniu principu, pagal Bendrąsias  programas sukurti pamokų ciklai, pagrindu imant  istorijos  programą. Sukurti trys  pamokų ciklai: vienas 9 kl. ir du 10 kl.,  ciklus  išsiskaidant į sinchronizuotas pamokas. Apraše įvardijami siekiami tikslai ir uždaviniai, nurodomi metodai tikslų ir uždavinių pasiekimui, grįžtamasis ryšys, nurodomi laukiami rezultatai, vertinimo kriterijai, vertinimo/įsivertinimo metodai. Šis modelis  paremtas  tyrinėjimu grįstu mokymu(si).

Sinchronizuoto mokymo(si) metodų modelio aprašas sukurtas kaip  elektroninė knyga, patalpinta internete,  kurios viešas  adresas:    sinchronizuotospamokos.lt  

Parengtas mokinio įsivertinimo pamokoje įrankių rinkinys, kurį sudaro testai, vienos pamokos ar kelių pažangai stebėti naudojant testavimo programėlės ir internetinius įrankius „Socrative“, „Quizizz, „Kahoot“, Wordwall“. Naudojome  grafinis įrankius, koreliacijos diagramas, mokymosi trikampius, voratinklį, šviesoforą, refleksijos žurnalą, „klausimų dėžutė.

Grįžtamojo ryšio įrankiai, įgalinantys mokinius pateikti grįžtamąjį ryšį apie jų veiklą verbaliniais ir neverbaliniais būdais: „veidukai“, „grįžtamojo ryšio“ dėžutės.

Mokinio įsivertinimo pamokoje įrankių rinkinys patalpintas projekto svetainėje  internete, viešas adresas    sinchronizuotospamokos.lt

Ši metodinė priemonė skirta specialistams, dirbantiems su vaikais ir paaugliais, patyrusiais sunkias ir ilgalaikes psichologines traumas, ir turinčiais psichikos, elgesio ar raidos sutrikimų ar priklausančių rizikos grupei. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos Psichiatrijos klinikos parengta metodikos „Specialistams darbui su: vaikais ir paaugliais, patyrusiais sunkias ir ilgalaikes psichologines traumas“ tikslas yra, pagerinti specialistų, dirbančių su šia grupe, žinias; pagerinti įvairių specialistų bendradarbiavimą užtikrinant vaikų ir paauglių, patyrusių sunkias ar ilgalaike psichologines traumas gydymo kompleksiškumą, tęstinumą ir efektyvumą; pagerinti tokių komplikacijų kaip savižudiškas elgesys, prevenciją šioje grupėje. Metodiką sudaro: įžanga, aktualumas, literatūros apžvalga, siūloma diagnostikos/stebėjimo/terapijos sistema (rizikos veiksniai, prevencija, diagnostika, stebėjimas ir gydymas) bei pagalbos algoritmai. Šiuo metodiniu dokumentu siekiama pagilinti specialistų, dirbančių su vaikais ir paaugliais, patyrusiais sunkias ir ilgalaikes psichologines traumas žinias, pagerinti minėtos tikslinės grupės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę, mažinant teritorinius sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo netolygumus tarp didžiųjų miestų ir rajonų savivaldybių.

Metodinis dokumentas skirtas specialistams, dirbantiems su vaikais ir paaugliais, patyrusiais pirmąjį psichozės epizodą. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos Psichiatrijos klinikos parengta metodikos „Specialistams darbui su: pirmąjį psichozės epizodą patyrusiais vaikais ir paaugliais“ tikslas yra, pagerinti specialistų, dirbančių su pirmąjį psichozės epizodą patyrusiais vaikais ir paaugliais, žinias; pagerinti įvairių specialistų bendradarbiavimą užtikrinant vaikų ir paauglių, patyrusių pirmąjį psichozės epizodą gydymo kompleksiškumą, tęstinumą ir efektyvumą; pagerinti tokių komplikacijų kaip savižudiškas elgesys, prevenciją šioje grupėje. Metodiką sudaro: įžanga, aktualumas, literatūros apžvalga, siūloma diagnostikos/stebėjimo/terapijos sistema (rizikos veiksniai, diagnostika, stebėjimas ir gydymas) bei pagalbos algoritmai. Šiuo metodiniu dokumentu siekiama pagerinti minėtos tikslinės grupės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę, mažinant teritorinius sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo netolygumus tarp didžiųjų miestų ir rajonų savivaldybių.

Metodinio dokumento tikslas yra suteikti gydytojams ir specialistams žinių apie žievinio regos sutrikimo diagnostiką ir gydymą bei pateikti gaires / algoritmus, kuriuos gydymo įstaigos galėtų naudoti organizuojant ir teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas žievinį regos sutrikimą turintiems vaikams. Dokumente pateikiamos mokslo įrodymais ir (arba) kitų išsivysčiusių šalių ekspertų sutarimu ir nacionalinėmis rekomendacijomis pagrįstos rekomendacijos dėl žievinio regos sutrikimo rizikos vertinimo, žievinio regos sutrikimo diagnostikos, funkcinės regos vertinimo, raidos ir funkcinės būklės vertinimo, gydymo ir stebėjimo plano sudarymo bei gydymo principų. Metodika skirta Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos komandų nariams, visų specialybių gydytojams ir slaugytojoms, kurie dalyvauja teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas vaikams, turintiems raidos sutrikimą. Metodikos taikymo sritys: žievinio regos sutrikimo diagnostika, gydymo ir stebėjimo principai.

Metodinio dokumento tikslas yra suteikti gydytojams ir kitiems specialistams žinių apie vaisiaus alkoholinių pažeidimų spektro sutrikimų diagnostiką ir gydymą bei pateikti gaires / algoritmus, kuriuos gydymo įstaigos galėtų naudoti organizuojant ir teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas vaisiaus alkoholinių pažeidimų spektro sutrikimų turintiems vaikams. Metodiniame dokumente pateikiamos mokslo įrodymais ir (arba) kitų išsivysčiusių šalių ekspertų susitarimu ir nacionalinėmis rekomendacijomis pagrįstos rekomendacijos dėl alkoholio vartojimo nėštumo metu rizikos vertinimo, vaisiaus alkoholinių pažeidimų spektro sutrikimų riziką turinčių vaikų atrankos, diagnostinių vaisiaus alkoholinių pažeidimų spektro sutrikimų kriterijų, nervų sistemos funkcijos ir raidos vertinimo, veido ir kitų displazijų vertinimo, fizinės raidos vertinimo, gydymo ir stebėjimo plano sudarymo, gydymo principų, metodikos įdiegimo ir auditavimo bei pacientų informavimo. Metodika skirta Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos komandų nariams, visų specialybių gydytojams ir slaugytojoms, kurie dalyvauja teikiant asmens sveikatos paslaugas vaikams, turintiems vaisiaus alkoholinių pažeidimų spektro sutrikimų. Metodikos taikymo sritys: vaisiaus alkoholinių pažeidimų spektro sutrikimų rizikos vertinimas, diagnostika, ankstyvoji reabilitacija (abilitacija) bei stebėjimas vaikų iki 7 metų.

Metodinio dokumento tikslas: suteikti gydytojams ir kitiems specialistams žinių apie vaikų spastiškumo ir distonijos vertinimą ir gydymą bei pateikti gaires / algoritmus, kuriuos gydymo įstaigos galėtų naudoti organizuojant ir teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas spastiškumą ir (arba) distoniją turintiems vaikams. Metodikoje pateikiamos mokslo įrodytos ir (arba) kitų išsivysčiusių šalių ekspertų susitarimu ir nacionalinėmis rekomendacijomis pagrįstos rekomendacijos dėl spastiškumo ir distonijos apibrėžčių, diagnostikos, vertinimo, diferencinės diagnostikos, paciento funkcinės būklės vertinimo, gydymo ir stebėjimo plano sudarymo, gydymo principų, metodikos įdiegimo ir auditavimo bei pacientų informavimo. Metodika skirta Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos ir medicininės reabilitacijos daugiadalykių komandų nariams, vaikų neurologams, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojams, teikiantiems asmens sveikatos priežiūros paslaugas vaikams, turintiems cerebrinį paralyžių, įgytą galvos smegenų pažeidimą, įgytą arba įgimtą nugaros smegenų pažeidimą. Metodikos taikymo sritys: neprogresuojančių nervų sistemos ligų sukelto spastiškumo ir distonijos vertinimas, diferencinė diagnostika, medikamentinis ir chirurginis gydymas, įtvarų parinkimas, kineziterapijos ir ergoterapijos principai.

Metodinio dokumento tikslas: suteikti gydytojams ir specialistams žinių apie vaikų maitinimo sutrikimų vertinimą ir gydymą bei pateikti gaires / algoritmus, kuriuos asmens sveikatos priežiūros įstaigos galėtų naudoti organizuojant ir teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas maitinimo sutrikimų turintiems vaikams. Dokumente pateikiamos mokslo įrodymais ir (arba) kitų išsivysčiusių šalių ekspertų susitarimu ir nacionalinėmis rekomendacijomis pagrįstos rekomendacijos dėl: vaikų maitinimo sutrikimų ir disfagijos rizikos vertinimo, vaikų maitinimo sutrikimų ir disfagijos kriterijų, klinikinio vaikų maitinimo sutrikimų vertinimo, klinikinio disfagijos vertinimo, instrumentinių disfagijos tyrimų ir vaikų maitinimo sutrikimų bei disfagijos gydymo strategijų parinkimo ir taikymo. Metodika skirta Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos komandų nariams, visų specialybių gydytojams ir slaugytojoms, kurie dalyvauja teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas vaikams, turintiems vaikų maitinimo sutrikimų ir (arba) disfagiją. Metodikos taikymo sritys: vaiko valgymo gebėjimų vertinimas, klinikiniai ir instrumentiniai vaikų maitinimo sutrikimų diagnostikos metodai, vaikų maitinimo sutrikimų ir disfagijos diagnostiniai kriterijai, gydymo principai

Metodinis dokumentas „Ankstyvoji autizmo diagnostika, stebėjimas ir terapijos principai yra skirtas pirminės asmens sveikatos priežiūros specialistams, vaikų ligų gydytojams, vaikų reabilitacijos ir raidos tarnybose dirbantiems specialistams. Dokumento tikslas – pagerinti autizmo valdymą bet kuriame ikimokyklinio amžiaus vaiko ir jo šeimos gyvenimo tarpsnyje. Remiantis pagrįstais medicinos įrodymais, metodiniame dokumente aptarta ikimokyklinio amžiaus vaikų autizmo diagnozavimo, gydymo ir stebėjimo taktika. Metodinio dokumento taikymo sritis: pacientų atranka, ligos ar sveikatos sutrikimo įtarimas, diagnozavimas, gydymas, reabilitacija, slauga, priežiūra bei stebėsena

Metodinio dokumento tikslas yra suteikti žinių apie vaiko raidą teigiamai ir neigiamai įtakojančius veiksnius, ankstyvosios vaikystės puoselėjimo principus ir raidos sutrikimų prevenciją bei pateikti gaires, kuriomis asmens sveikatos priežiūros, ugdymo ir socialinės globos paslaugas teikiantys darbuotojai galėtų naudotis planuojant, organizuojant ir teikiant paslaugas ankstyvo amžiaus vaikams ir jų šeimoms. Metodinio dokumento taikymo sritis: raidą neigiamai veikiančių veiksnių identifikavimas, pacientų atranka, raidos vėlavimo/sutrikimo identifikavimas, priežiūra, stebėsena.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos Psichiatrijos klinikos parengta metodikos „Vaikų ir paauglių valgymo sutrikimų prevencijos, diagnostikos ir gydymo algoritmas“ paskirtis yra, remiantis geriausiais medicinos įrodymais, aptarti vaikų ir paauglių valgymo sutrikimų diagnostikos, gydymo ir prevencijos taktiką, siekiant pagerinti pacientų gydymo rezultatus, kad jie galėtų gyventi visavertį gyvenimą neribodami kasdienės veiklos. Algoritmas apibrėžia psichinės sveikatos priežiūros specialistų veiksmus teikiant pagalbą vaikams ir paaugliams (toliau bendrai – vaikams), sergantiems valgymo sutrikimais, pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos Australijos modifikaciją TLK-10-AM žymimų kodais F50.0–F50.3, ar turinčių padidintą riziką jais susirgti. Šie veiksmai apima rizikos grupei priklausančių ir valgymo sutrikimais sergančių vaikų atpažinimą, valgymo sutrikimų diagnostiką ir gydymą. Algoritme apibrėžiami vaikų valgymo sutrikimų ambulatorinio ir stacionarinio, sudėtinio gydymo, reabilitacijos bei prevencijos principai. Metodinis dokumentas skirtas specialistams, pagal kompetenciją teikiantiems vaikų psichikos sveikatos ir vaikų sveikatos priežiūros paslaugas valgymo sutrikimais sergantiems vaikams: gydytojams vaikų ir paauglių psichiatrams, gydytojams psichiatrams, šeimos medicinos gydytojams, vaikų ligų gydytojams ir gydytojams sprecialistams, medicinos psichologams, psichikos sveikatos slaugytojams, socialiniams darbuotojams. Tikimasi, kad metodika bus naudojama ir rengiant šių sričių specialistus.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos Psichiatrijos klinikos parengtos metodikos „Vaikų ir paauglių neorganinės enurezės ir neorganinės enkoprezės diagnostikos ir gydymo algoritmas“ paskirtis yra, remiantis geriausiais medicinos įrodymais, aptarti vaikų ir paauglių neorganinės enurezės ir neorganinės enkoprezės diagnostikos, gydymo ir prevencijos taktiką, siekiant pagerinti pacientų gydymo rezultatus, kad jie galėtų gyventi visavertį gyvenimą neribodami kasdienės veiklos. Algoritmas apibrėžia psichikos sveikatos priežiūros specialistų veiksmus teikiant pagalbą vaikams ir paaugliams (toliau bendrai – vaikams), sergantiems neorganine enureze ir neorganine enkopreze, pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos Australijos modifikaciją TLK-10-AM (toliau – TLK-10-AM) žymimų kodais F98.0, F98.1 ar turinčių padidintą riziką jais susirgti. Šie veiksmai apima rizikos grupei priklausančių ir neorganine enureze ir neorganine enkopreze sergančių vaikų atpažinimą, diagnostiką ir gydymą. Algoritme apibrėžiami vaikų neorganinės enurezės ir neorganinės enkoprezės ambulatorinio ir stacionarinio, nemedikamentinio ir medikamentinio gydymo bei prevencijos principai. Metodinis dokumentas skirtas specialistams, pagal kompetenciją teikiantiems vaikų psichikos sveikatos priežiūros paslaugas: gydytojams vaikų ir paauglių psichiatrams, gydytojams psichiatrams, vaikų ligų gydytojams, šeimos medicinos gydytojams, medicinos psichologams, psichikos sveikatos slaugytojams, socialiniams darbuotojams. Tikimasi, kad metodika bus naudojama ir rengiant šių sričių specialistus.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos Psichiatrijos klinikos parengtos metodikos „Specialistams, dirbantiems su vaikais ir paaugliais, piktnaudžiaujančiais alkoholiu ir kitomis psichoaktyviomis medžiagomis ir priklausomais nuo jų“ paskirtis yra, remiantis geriausiais medicinos įrodymais, aptarti vaikų ir paauglių, piktnaudžiaujančių alkoholiu ir kitomis psichoaktyviomis medžiagomis (toliau – PAM), rizikos veiksnių atpažinimą, prevencines priemones, elgesio ir emocijų pokyčių atpažinimą, savalaikę bei tinkamą pagalbą. Metodinė priemonė skirta įvairiems sveikatos priežiūros specialistams, dirbantiems su vaikais ir paaugliais, piktnaudžiaujančiais alkoholiu ir kitomis PAM ir priklausomais nuo jų. Šioje metodikoje PAM apibrėžiamos, kaip medžiagos, kurios veikia žmogaus psichiką, sukelia sveikatos bei elgesio sutrikimus, gali sukelti psichinę ir (ar) fizinę priklausomybę. Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant PAM, pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos Australijos modifikaciją (toliau – TLK-10-AM) žymimi kodais F10-F19. Šiuo metodiniu dokumentu siekiama pagilinti žinias įvairių sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių su alkoholiu ir kitomis PAM piktnaudžiaujančiais bei priklausomais nuo jų vaikais ir paaugliais ne tik gydymo, bet ir visuomenės sveikatos bei ugdymo įstaigose, žinias. Siekiama pagerinti minėtos tikslinės grupės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę, mažinant teritorinius sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo netolygumus tarp didžiųjų miestų ir rajonų savivaldybių.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos Psichiatrijos klinikos parengtos metodikos „Specialistams, dirbantiems su autizmo diagnozę turinčiais vaikais“ paskirtis yra, remiantis geriausiais medicinos įrodymais, aptarti vaikų, turinčių autizmo sutrikimą, elgesio ir emocijų pokyčių atpažinimą, prevencines priemones bei tinkamą pagalbą. Metodinė priemonė yra skirta specialistams, dirbantiems su autizmo diagnozę turinčiais vaikais, kuriems kartu pasireiškia kiti psichikos ar elgesio sutrikimai. Šioje metodikoje autizmas apibrėžiamas, kaip įvairiapusių raidos sutrikimų grupė, kuriai yra būdingos kokybinės socialinio bendravimo ir komunikacijos anomalijos bei stereotipiniai, riboti, pasikartojantys interesai arba veikla, pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos, dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“, Australijos modifikaciją (toliau – TLK-10-AM) žymima kodais F84.0 – F84.9. Metodiniu dokumentu siekiama pagilinti įvairių sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių su autizmo  turinčiais vaikais ne tik gydymo, bet ir visuomenės sveikatos bei ugdymo įstaigose, žinias, pagerinti minėtos tikslinės grupės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę, mažinant teritorinius sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo netolygumus tarp didžiųjų miestų ir rajonų savivaldybių.  

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos Psichiatrijos klinikos parengtos metodikos „Metodika specialistams darbui su save žalojančiais vaikais ir paaugliais“ paskirtis yra, remiantis geriausiais medicinos įrodymais, aptarti vaikų ir paauglių save žalojančio elgesio rizikos veiksnių atpažinimą, prevencines priemones, savalaikę savęs žalojančio elgesio diagnostiką bei tinkamą pagalbą.

Ši metodinė priemonė skirta įvairiems sveikatos priežiūros specialistams, tiesiogiai bendraujantiems su  save žalojančiais vaikais ir paaugliais ir priimantiems sprendimus dėl tolimesnės pagalbos šiems jaunuoliams.

Šioje metodikoje savęs žalojimas apibrėžiamas, kaip apsinuodijimas ar savęs žalojimas, kurį asmuo atliko nepriklausomai nuo motyvacijos.  Dažniausiai tai apima apsinuodijimą vaistais ar savęs sužalojimą pjaustantis.

Savęs žalojimą reikėtų atskirti nuo socialiai priimtinos praktikos, tokios kaip tatuiruotės, auskarų vėrimas ir religiniai ritualai; netyčinio savęs žalojimo bei netiesioginio savęs žalojančio elgesio, pavyzdžiui, mitybos sutrikimų ar psichoaktyvių medžiagų vartojimo.

Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtajame pataisytame ir papildytame leidime (Australijos modifikacija, toliau (TLK-10-AM)) savęs žalojimas gali būti sutrikimo simptomu, bet nėra apibrėžiamas kaip atskiras sutrikimas . Tyčinis savęs žalojimas šioje klasifikacijoje nurodomas “išorinių sergamumo ir mirtingumo priežasčių” skyriuje  ir apibrėžiamas X60 – X84  kategorijomis.

Šiuo metodiniu dokumentu siekiama pagilinti įvairių sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių su save žalojančiais vaikais ir paaugliais ne tik gydymo, bet ir visuomenės sveikatos bei ugdymo įstaigose, žinias, pagerinti minėtos tikslinės grupės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę, mažinant teritorinius sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo netolygumus tarp didžiųjų miestų ir rajonų savivaldybių.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos Psichiatrijos klinikos parengtos metodikos „Kūdikių ir ankstyvojo amžiaus vaikų psichikos ir elgesio sutrikimų (miego, maitinimo, verkimo sutrikimai) prevencijos, diagnostikos ir gydymo algoritmas“ paskirtis yra, remiantis geriausiais medicinos įrodymais, aptarti kūdikių ir ankstyvojo amžiaus vaikų psichikos ir elgesio sutrikimų (miego, maitinimo, verkimo sutrikimų) diagnostikos, gydymo ir prevencijos taktiką, siekiant pagerinti ankstyvąją minėtų sutrikimų diagnostiką, pacientų gydymo rezultatus ir gretutinių psichikos sutrikimų prevenciją. Algoritmas apibrėžia psichinės sveikatos priežiūros specialistų ir šeimos gydytojų, vaikų ligų gydytojų veiksmus teikiant pagalbą vaikams, turintiems kūdikių ir ankstyvojo amžiaus vaikų psichikos ir elgesio sutrikimų (miego, maitinimo, verkimo sutrikimų) (toliau KAAVPES), pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos, dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą „Sisteminis ligų sąrašas“, Australijos modifikaciją (toliau – TLK-10-AM) žymimų kodais F51.0, F98.2, R68.1, ar turinčių padidintą riziką jais susirgti. Šie veiksmai apima rizikos grupei priklausančių ir ankstyvojo amžiaus vaikų psichikos ir elgesio sutrikimus turinčių vaikų atpažinimą, ankstyvojo amžiaus vaikų psichikos ir elgesio sutrikimų diagnostiką ir gydymą. Algoritme apibrėžiami ankstyvojo amžiaus vaikų psichikos ir elgesio sutrikimų ambulatorinio, nemedikamentinio gydymo bei prevencijos principai. Metodinis dokumentas skirtas specialistams, pagal kompetenciją teikiantiems sveikatos priežiūros paslaugas vaikams: gydytojams vaikų ir paauglių psichiatrams, vaikų ligų gydytojams, šeimos medicinos gydytojams, medicinos psichologams, sveikatos priežiūros slaugytojams, socialiniams darbuotojams.Tikimasi, kad metodika bus naudojama ir rengiant šių sričių specialistus.

Filmas papildo metodinį leidinį „Bendrojo ugdymo mokytojų reflektavimo ir mokymosi mokytis kompetencijos tobulinimas“, skirtą mokytojams ir yra orientuotas į reflektavimo ir mokymosi mokytis kompetencijų plėtojimą.

Metodinio filmo tikslas – atskleisti reflektavimo ir mokymosi mokytis kompetencijos tobulinimo svarbą ir šios kompetencijos aktualumą bei reikšmę profesinėje mokytojo veikloje. Šis filmas papildo, pailiustruoja konkrečiais pavyzdžiais bei patarimais metodinį leidinį „Bendrojo ugdymo mokytojų reflektavimo ir mokymosi mokytis kompetencijos tobulinimas“. 

Filmo autoriai Lina Virozerovienė, Renata Bernotienė, Rūta Mazgelytė (paslaugos tiekėjas UAB „MASO“).

https://drive.google.com/file/d/13QlHvVIffSyMjTXBMqDguLUe_pUGdbQz/view?usp=sharing

https://youtu.be/KZRdY0MSPvQ

Metodinis leidinys „Bendrojo ugdymo mokytojų reflektavimo ir mokymosi mokytis kompetencijos tobulinimas“ skirtas mokytojams ir yra orientuotas į reflektavimo ir mokymosi mokytis kompetencijų plėtojimą. Leidinio paskirtis suteikti bendrojo ugdymo mokytojams galimybę ugdytis ir įsivertinti reflektavimo ir mokymosi mokytis kompetenciją. Leidinyje pateikiama teorinė ir praktinė medžiaga, patarimų, pavyzdžių. Leidinyje pateiktos savarankiško darbo užduotys, suteikiančios galimybę mokytojams geriau suvokti medžiagą, įsivertinti ir įtvirtinti įgytas žinias.

Metodinio leidinio autoriai Lina Virozerovienė, Renata Bernotienė, Rūta Mazgelytė (paslaugos tiekėjas UAB „MASO“).

https://drive.google.com/file/d/1bqiuVuHwQoiAsCrkwdJE35aYb7LLDPUV/view?usp=sharing

https://sodas.ugdome.lt/metodiniai-dokumentai/perziura/19053