Sukurti produktai

Penkiose veiklą tobulinančiose mokyklose atlikti ugdytinių įsitraukimo į modelio taikymo procesą ir pedagogų prisitaikymo prie pakitusiosaplinko vertinimo aprašai. Medžiaga integruota į Virtualios ikimokyklinio ugdymo aplinkos formavimo pilotinį modelį.

Metodinio leidinio ir fimo „Bendrojo ugdymo mokytojų komunikacijos ir informacijos valdymo kompetencijos tobulinimas “ paskirtis - suteikti bendrojo ugdymo mokytojams informacijos, metodinių rekomendacijų, kaip įsivertinti, ugdytis, nuolat tobulinti komunikacijos ir informacijos valdymo kompetenciją. Šis leidinys veda į įvairiapusiškos komunikacijos ir informacijos valdymo kompetencijos pažinimą, savo veiksmų analizę, kompetencijos tobulinimo žingsnių planavimą, įgyvendinimą, refleksiją. Leidinyje siūloma atlikti praktines veiklas bei „dekonstruoti“ nusistovėjusius mitus apie komunikaciją ir informaciją, atlikti gilesnį tobulinimosi darbą savarankiškos veiklos skiltyje.

Metodinį leidinį parengė dr. Aistė Ragauskaitė (tiekėjas VŠĮ „Pažangos projektai“)

Metodinis leidinys https://sodas.ugdome.lt/metodiniai-dokumentai/perziura/16901 

Metodinis filmas https://mokytojotv.emokykla.lt/2021/12/nacionaline-svietimo-agentura-metodinis_20.html

Virtualios ikimokyklinio ugdymo aplinkos formavimo pilotinis modelis, paremtas virtualios ikimokyklinio ugdymo aplinkos švietimo filosofija STEAM. Sukurtas inovatyvus modelis, pagal kurį ikimokyklinio ugdymo procesas labiau motyvuotas, skatinantis greitesnį vaikų vystymąsi ir jų raidą, talentų ugdymą.

Raida – tai sudėtingas psichomotorinių funkcijų procesas prasidedantis nuo vaisiaus užuomazgos ir besitęsiantis visą žmogaus gyvenimą. Kiekvieno vaiko raida yra nepaprastai individuali, bet jai būdingi ir tam tikri dėsningumai. Raidos sutrikimas yra funkcinė diagnozė. Ji neparodo etiologijos ir nepakeičia klinikinės diagnozės.

Pagal 2015 m. kovo 23 d. LR SAM įsakymu Nr. V-383 patvirtintą Psichomotorinės raidos tikrinimo aprašą visų vaikų raida turi būti privalomai tikrinama nuo 3 mėn. iki 48 mėn. Atlikęs šį tikrinimą šeimos gydytojas ar vaikų ligų gydytojas turi nukreipti vaikus išsamesniam raidos vertinimui gydytojui specialistui ar vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos specialistų komandai išsamiam ištyrimui. Ankstyva diagnozė labai svarbi vaiko raidos sutrikimo išeičiai. Labai svarbu anksti pastebėjus raidos sutrikimo požymius pradėti taikyti reabilitaciją.

Tobulinimo programos tikslas – supažindinti pirminės sveikatos priežiūros specialistus su psichomotorinės raidos tikrinimo metodika, jos praktiniu taikymu ir ankstyvais raidos sutrikimų požymiais.

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaiko raidos centro specialistai parengė mokymo programą „Psichomotorinės raidos tikrinimas ir ankstyvas raidos sutrikimų nustatymas“, skirtas šeimos gydytojams, vaikų ligų gydytojams, bendrosios praktikos slaugytojams, bendruomenės slaugytojams, dirbantiems pirminės sveikatos priežiūros įstaigose.

Mokymo programą 2021 m. spalio 4 d. posėdyje, Protokolo Nr. 2021/P-2 patvirtino Lietuvos socialinės pediatrijos draugijos taryba.

Mokymo programoje aprašoma:

• Raidos sutrikimų priežastys ir rizikos faktoriai.
• Psichomotorinės raidos tikrinimo metodai ir ankstyvos reabilitacijos sistema.
• Ankstyva raidos sutrikimų diagnostika: judesių raidos sutrikimai.

Ankstyva raidos sutrikimų diagnostika: pažintinės ir socialinės – emocinės raidos sutrikimai.

http://www.vaikuligonine.lt/projektai/europos-sajungos/europos-sajungos-socialinio-fondo-finansuojami-projektai/

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaiko raidos centro specialistai parengė metodines rekomendacijas „Neišnešiotų naujagimių raidos priežiūra ir ilgalaikis stebėjimas“.

Šios metodinės rekomendacijos skirtos sveikatos apsaugos, švietimo, socialinės sistemos darbuotojams ir kitiems specialistams, gydantiems, slaugantiems, prižiūrintiems bei ugdantiems kūdikius, kurie yra gimę neišnešioti, ir teikiantiems pagalbą jų šeimoms. Metodinėse rekomendacijose pateikiama išsami informacija apie neišnešiotų naujagimių ligas ir būkles, turinčias įtakos tolimesnei šių vaikų raidai, apie jų raidos ypatumus bei raidos stebėjimo pirmaisiais gyvenimo metais tvarką.

Šiose rekomendacijose  bene pirmą kartą lietuvių kalba plačiau išdėstyti neišnešiotų vaikų savireguliacijos ir elgsenos, miego ir maitinimosi, sensorikos ir motorinės raidos ypatumai bei galimi kylančių sunkumų sprendimo būdai. Taip pat aptariama psichoemocinė šeimos krizė, gimus neišnešiotam vaikui, ir pristatomi pagalbos šeimai metodai.

Metodines rekomendacijas 2021 m. spalio 4 d. posėdyje, Protokolo Nr. 2021/P-2 patvirtino Lietuvos socialinės pediatrijos draugijos taryba.

Metodinėje rekomendacijoje aprašoma:

• Neišnešiotų gimusių vaikų raidos ypatumai;
• Neišnešioto naujagimio raidos stebėjimas pirmaisiais metais;
• Psichologiniai neišnešiotumo aspektai;
• Neišnešiotų naujagimių motorinės raidos ypatumai;
• Neišnešioto vaiko sensomotorinė raida, savireguliacija, elgsena.

http://www.vaikuligonine.lt/projektai/europos-sajungos/europos-sajungos-socialinio-fondo-finansuojami-projektai/

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaiko raidos centro specialistai parengė metodines rekomendacijas „Ankstyvoji pagalba vaikams su autizmo spektro sutrikimais“.

Autizmas ir jo spektro sutrikimai (ASS) – kompleksiniai raidos sutrikimai, kuriems iš esmės būdingi bendravimo ir socialinių santykių su kitais asmenimis sutrikimai. Tai – vieni dažniausiai sutinkamų vaiko raidos sutrikimų, pasireiškiantys jam būdingais kokybiniais socialinio bendravimo, komunikacijos ir elgesio sutrikimais.

Šios metodinės rekomendacijos skirtos sveikatos apsaugos, švietimo, socialinės sistemos darbuotojams ir kitiems specialistams, dirbantiems su vaikais, turinčiais  autizmo spektro sutrikimų.

Metodinėse rekomendacijose pateikta informacija skirta susipažinti su vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, požymiais bei skirtybėmis ir suteikti naudingos praktinės informacijos, paremtos edukologijos, psichologijos ir medicinos mokslų tyrėjų bei praktikų patirtimi bei leis giliau susipažinti su ASS sampratomis, šių sutrikimų tipais ir priežastimis, raiška, probleminio elgesio prevencijos ir kontrolės strategijomis, bendradarbiavimo svarba plečiant ir palaikant tokio pobūdžio ugdymą.

Metodines rekomendacijas 2021 m. spalio 4 d. posėdyje, Protokolo Nr. 2021/P-2 patvirtino Lietuvos socialinės pediatrijos draugijos taryba.

Metodinėse rekomendacijose aprašoma:

• Autizmo spektro sutrikimo diagnozė;
• Vaiko, turinčio autizmo spektro sutrikimą, vertinimas;
• Vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, motorikos sutrikimai;
• Vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, elgesio valdymas.

http://www.vaikuligonine.lt/projektai/europos-sajungos/europos-sajungos-socialinio-fondo-finansuojami-projektai/

Voriuko kelionė – tai interaktyvi mokymo/si priemonė, skirta skaitymo ir socialiniams gebėjimams ugdyti. Mokymosi priemonė grįsta globalaus pažinimo metodu ir universalaus dizaino principais: turinys atskleidžiamas paveikslėliais, ženklais, garsu, animacijomis ir pan. Priemonę sudaro įvairaus sudėtingumo emocijų suvokimo ir raiškos, skaitymo gebėjimus lavinančių interaktyvių žaidybinių užduočių, kurios tam tikrais intervalais paįvairinamos žaidimais. Priemonė veiks planšetėse, jų veikimui nebus būtinas nuolatinis interneto ryšys.

https://www.zelmenelis.utena.lm.lt/images/dokumentai/projektui_2019/voriuko_aprasymas.pdf

Parengta naujųjų medijų naudojimo ikimokykliniame ugdyme rekomendacijų elektroninė  versija. Rekomendacijose pateikiama 107 ikimokyklinio ugdymo praktinių pavyzdžių ir naudojimo aprašymų. Juose aprašytos priemonės, pateikti veiklos planai, medijų naudojimo ugdymo procese pavyzdžiai atliepiantys universalaus dizaino principus.

https://www.zelmenelis.utena.lm.lt/images/dokumentai/projektui_2019/Rekomendacijos.pdf

Projekto metu sukurtas virtualus pasiekimų ir pažangos stebėjimo įrankis „Voratinklis“ (www.utvoras.lt) , kuriame ikimokyklinio ugdymo mokytojams sudaryta galimybė sistemingai, etapas po etapo fiksuoti vaikų pažangą, kuriant įrašus (veiklos aprašymas, nuotrauka, trumpas video, piešinys ir t.t.). 

https://www.zelmenelis.utena.lm.lt/images/dokumentai/projektui_2019/voratinklio_aprasymas.pdf

Parengti rinkiniai priešmokyklinio ugdymo pedagogams yra praktiniai patarimai – įdomių, prasmingų, tikslingų, šiuolaikiškų, į 5–6 m. vaikų iniciatyvas orientuotų projektinių veiklų grupėje ir kitose erdvėse pasiūlymai, padėsiantys vaikams augti ir bręsti kaip asmenybėms, išsiugdyti kompetencijas, numatytas priešmokyklinio ugdymo programoje, ir šitaip pasirengti mokytis mokykloje.

 Siūlomi projektai padės pedagogams:

 • suprasti ir išbandyti kitokią – projektinę priešmokyklinio ugdymo praktiką;

 • sustiprinti šiuolaikiškas nuostatas dėl aktyvaus vaiko dalyvavimo ugdymo(si) procese, labiau individualizuoto ugdymo, tinkamo brandumo mokyklai supratimo, ugdymo konteksto pažinimo;

 • organizuoti įtraukųjį, į vaikų įvairovę ir skirtingus ugdymosi poreikius orientuotą ugdymą ir užtikrinti kiekvieno vaiko ugdymosi sėkmę ir gerovę;

• gerinti ugdymo praktikos kokybę, taikant inovacijas;

 • kūrybiškai remtis pateiktais siūlymais (juos tęsti, plėtoti ir kt.).

Rinkinius sudaro:

1. Patirčių erdvės. Rekomendacijos priešmokyklinio ugdymo pedagogams (grupėje) I knyga.

2. Patirčių erdvės. Rekomendacijos priešmokyklinio ugdymo pedagogams (lauke) II knyga.

https://www.emokykla.lt/titulinis/pradzia/rekomendaciju-priesmokyklinio-ugdymo-pedagogams-patirciu-erdves-rinkinys/46001

Rekomendacijų ikimokyklinio ugdymo pedagogams „Žaismė ir atradimai“ paskirtis yra padėti pedagogams įgyvendinti Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašą (2014). Rinkiniuose siūlomos inovatyvios idėjos vaikų veikloms, kuriose dalyvaudami jie turės galimybę įgyti gebėjimus, svarbius vaikams nuo gimimo iki šešerių metų, dėl kurių susitarta nacionaliniu lygmeniu, rengiant minėtą Pasiekimų aprašą.

Kitas rekomendacijų ikimokyklinio ugdymo pedagogui siekis yra tobulinti ikimokyklinio ugdymo praktikos kokybę, padedant pedagogams į praktiką diegti mokslo pažanga grindžiamą ugdymą ir inovatyvius pedagoginius metodus bei priemones.

Rekomendacijas ikimokyklinio ugdymo pedagogui „Žaismė ir atradimai“ sudaro:

1. Vadovas pedagogui.

2. Knygelė vaikams iki šešerių metų – Pakylėta kasdienybė.

3. Knygelių rinkinys vaikams iki trejų metų. Jį sudaro 8 knygelės: Judantys laiptai, „Aš“ pasaulis, Smėlio dėžė, Kalbos spintelė, Atradimų takelis, Korys, Puodų orkestras, Medžiagų dialogai.

4. Knygelių rinkinys vaikams nuo trejų iki šešerių metų. Jį sudaro 10 knygelių: Judantis pasaulis, „Aš“ – matomas ir nematomas, Kalbos ir knygos gelmė, Žaliasis pieštukas, Energijos upė, Dėlionių kilimas, Pasaulis be sienų, Kūrybiniai dialogai, Mokymosi veidrodis, Realybių žaismė.

5. Priedai knygelėms: Judantys laiptai, „Aš“ pasaulis, Korys, „Aš“ – matomas ir nematomas, Žaliasis pieštukas, Mokymosi veidrodis, Realybių žaismė.

https://www.emokykla.lt/titulinis/pradzia/metodines-medziagos-rinkinys-ikimokyklinio-ugdymo-pedagogams-zaisme-ir-atradimai/45979

Pedagogų profesinio tobulinimo (PPT) modeliu yra siekiama efektyvaus pedagogų profesinio tobulėjimo. Tai yra mokslu grindžiamas Pedagogų profesinio tobulinimo (PPT) modelis, kuriuo siekiama mokytojų įveiklinimo, atliepti skirtingus mokytojų kompetencijų tobulinimo poreikius. Pedagogų profesinio tobulinimo (PPT) modelyje reikšminga vieta skirta mentorių sistemos sukūrimui. Daugiau mokymosi galimybių suteikia pakopinis, kasdieninis, įkontekstintas mokymosi būdas.  Pedagogų profesinio tobulinimo (PPT) modelyje didelis dėmesys yra skiriamas teorijos ir praktikos sinergijai.

Pedagogų profesinio tobulinimo (PPT) modelis buvo pristatytas Nacionalinėje švietimo agentūroje (NŠA) vykusioje konferencijoje, susilaukė deramo dėmesio iš rajono švietimo centrų atstovų. 2021 m. lapkričio 30 d. Pedagogų profesinio tobulinimo (PPT) modelis buvo patvirtintas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos (ŠA) Taryboje.

2014–2020 m. Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (Sumanios specializacijos) krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programa (toliau – S3 programa) siekta sutelkti pajėgiausią mokslo, technologijų ir inovacijų (toliau – MTI) potencialą ilgalaikiams iššūkiams spręsti, taip paskatinant šalies ekonomikos transformaciją aukštesnės pridėtinės vertės link.

S3 programos įgyvendinimo laikotarpiu mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų raidos prioritetai (toliau – S3 prioritetai) buvo įgyvendinami per Europos Sąjungos (toliau – ES) ir Lietuvos Respublikos (toliau – LR) biudžeto lėšomis finansuojamas priemones. S3 programos įgyvendinimą lydėjo nuolatinės stebėsenos ir vertinimo etapai5. Analizuoti su sumania specializacija (toliau – S3) sietinų 2014–2020 m. ES fondų investicijų (toliau – ESFI) laikotarpio priemonių ir jų pagrindu įgyvendinamų projektų duomenys. Stebėseną bei vertinimą organizavo ir atliko Vyriausybės strateginės analizės centras (toliau – STRATA) bei LR Ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – EIM). Stebėsenos ataskaitose vertinta skirtingus S3 prioritetus atitinkančių ekonomikos sektorių makroekonominių rodiklių dinamika, pažanga įgyvendinant S3 programos tikslus bei uždavinius formuluotos preliminarios išvados apie S3 programos prioritetus, kuriuose stebėtas didesnis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų (toliau – MTEPI) aktyvumas ir potencialas, teiktos rekomendacijos dėl S3 programos įgyvendinimo tobulinimo.

S3 stebėsena ir vertinimas vykdoma įgyvendinant ESFI lėšomis finansuojamą projektą „Mokslo ir inovacijų politikos prioritetų nustatymo sistemos kūrimas ir diegimas“ (Nr. 10.1.1-ESFA-V-912-01-0003) (toliau – SMART projektas), kurio tikslas sukurti ir išbandyti S3 stebėsenos, vertinimo ir prioritetų nustatymo įrankius. Ši aplinkybė lemia, kad S3 poveikio vertinimas atliekamas ne baigus vykdyti visus Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) prioritetų veiksmų planuose (toliau – S3 veiksmų planas(-ai)) nustatytų MTEPI politikos priemonių pagrindu vykdomus projektus arba pasibaigus šių projektų įgyvendinimo laikui, kaip numatyta S3 programoje, tačiau aukščiau minėto SMART projekto pabaigoje. Tam, kad būtų išpildyta S3 programos nuostata, poveikio vertinimas turėtų būti atliekamas po 2023 m. Tuomet atsiras galimybė kiekybiškai įvertinti S3 programos poveikį. Poveikio vertinimą atliekant dabar tokios galimybės nėra, kadangi priemonės ir projektai dar tęsiasi, taigi, šiuo metu atliekamas vertinimas orientuojasi į kokybinį S3 programos įgyvendinimo poveikį kartu padedant pagrindus galimam būsimam kiekybiniam poveikio vertinimui.

S3 poveikio vertinimas atliekamas siekiant įvertinti S3 programos naudą ir poveikį. Poveikio vertinimas remiasi stebėsenos ir tarpinio vertinimo rezultatais ir duomenimis, statistine analize, dokumentų analize, taip pat S3 priemonėse dalyvavusio mokslo ir verslo atstovų apklausos ir interviu su S3 procese dalyvavusiais mokslo, verslo ir valdžios sektorių atstovais metu surinkta informacija. Iš viso organizuota 14 interviu ir įmonių (gavusių ir negavusių ESFI finansavimą pagal S3 programos priemones) bei mokslo ir studijų institucijų (toliau – MSI) apklausa, kurių atlikimo metodika ir klausimai pateikti Sumanios specializacijos poveikio vertinimo ataskaitos (toliau – Ataskaita) 1 priede. S3 programos poveikio vertinimas atliktas pagal metodiką, pateiktą Ataskaitos 1 priede. Poveikio vertinimo metodikoje aprašyti vertinimo tikslai, klausimai, duomenų rinkimo ir analizės procesas ir kiti vertinimui atlikti svarbūs aspektai.

Ataskaita apima S3 įgyvendinimo stebėsenos 5-ąją ataskaitą ir 2021-2027 m. S3 prioritetų nustatymo ataskaitą (Ataskaitos 4 skyrius), paaiškinančią, kaip buvo atnaujinti S3 prioritetai rengiantis naujam S3 laikotarpiui.

Vertinimo metu, atsižvelgiant į duomenų prieinamumą, siekta atsakyti, koks buvo tikėtinas S3 poveikis ekonomikai, kaip jis pasireiškė, kokius papildomus efektus sukėlė S3 bei kokią įtaką S3 programos įgyvendinimui turėjo jos koordinavimo procesas. Siekiant šio tikslo rekonstruota priežastinė įvykių grandinė – kelti vertinimo klausimai, į kuriuos atsakyta atliekant empirinių duomenų analizę. S3 poveikis vertintas trimis aspektais:

• Bendro poveikio šalies ekonomikai;

• S3 prioritetų rezultatyvumo ir papildomumo;

• S3 programos procesų koordinavimo.

Bendro poveikio šalies ekonomikai aspektu įvertintas bendras S3 programos ekonominis poveikis, pasitelkiant pagrindinius kiekybinius rodiklius nustatant S3 prioritetus atitinkančių ekonomikos sektorių tendencijas bei dinamiką, produktyvumo pokyčius, investicijų apimtis, užimtumą, eksporto apimtis ir struktūros pokyčius, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) išlaidų pokyčius ir kt. Vertinamas rodiklių reikšmių pokytis 2014–2020 m. laikotarpiu.

S3 prioritetų rezultatyvumo aspektu įvertinti visos S3 programos ir atskirų S3 prioritetų rezultatai, palyginti tarpusavyje, taip pat atlikta prioritetų ekosistemų dinamikos bei aktualių tendencijų analizė. Tam panaudoti S3 uždavinių priemonių rodikliai, analizuoti interviu ir apklausos duomenys. Vertinant šiuo aspektu taip pat nustatyta, ar S3 veiksmų plane numatytas S3 programos įgyvendinimo priemonių rinkinys padėjo užtikrinti pilną inovacijų ciklą. Papildomumo aspektu įvertintas netiesioginis S3 programos poveikis, kurį paskatino jos įgyvendinimas. Netiesioginio poveikio vertinimas yra itin svarbus siekiant tobulinti MTEPI intervencijas, nes jis atskleidžia ekosistemos dalyvių patirtį bei „mokymosi“ procesą įgyvendinant projektus. Duomenys surinkti organizuojant interviu ir apklausiant S3 ekosistemos dalyvius, taip pat vertinant statistinius duomenis, rodančius investicijų gavėjų įsitraukimo į MTEPI veiklas, perėjimo link aukštesnės pridėtinės vertės, inovacijų taikymo, našumo pokyčius.

S3 programos procesų koordinavimo aspektu vertintas S3 programos įgyvendinimo (taip pat stebėsenos ir vertinimo) mechanizmo veiksmingumas ir galimas poveikis rezultatams. Remiantis gautais duomenimis, suformuluoti siūlymai ir rekomendacijos MTI politikos formuotojams ir įgyvendintojams dėl proceso tobulinimo.

Atlikus S3 programos poveikio vertinimą, politikos formuotojai galės tikėtis:

• gauti įrodymais grįstą informaciją apie S3 programos poveikį;

• turėti galimybę informuoti S3 programos suinteresuotąsias puses bei visuomenę apie S3 programos poveikio svarbiausius aspektus;

• kartu su S3 suinteresuotomis pusėmis dalyvauti nuolatiniame dialoge dėl S3 prioritetų tinkamumo ir aktualumo šalies ūkio sektorių plėtrai;

• įgyti reikiamų žinių, reikalingų S3 tęstinumui užtikrinti bei būsimoms S3 iniciatyvoms.

Metodinės rekomendacijos skirtos mokytojams, švietimo pagalbos specialistams, tėvams bei kitiems suinteresuotiems asmenims.

Metodinių rekomendacijų turinys orientuotas į Elektrėnų savivaldybės pedagogų, švietimo pagalbos specialistų kompetencijų, reikalingų veiklos efektyvumo užtikrinimui, tobulinimui ir apima šias sritis:

1. Individualaus ugdymo plano sudarymas;

2. Veiklų planavimas, organizavimas atsižvelgiant į bendrojo ugdymo grupės savitumą;

3. Bendradarbiavimas su kitais įstaigoje dirbančiais specialistais;

4. Kitos sėkmingam įtraukiojo ugdymo principų įgyvendinimui aktualios temos;

5. Probleminių situacijų, kylančių bendrojo ugdymo grupėse analizė ir praktinės rekomendacijos;

6. Metodinės priemonės ir jų naudojimo galimybės ugdant specialiųjų poreikių vaikus;

7. Sensorinės erdvės ir jų panaudojimo galimybės;

8. Šeimos, auginančios specialiųjų poreikių vaiką, integracija į mokyklos / grupės bendruomenę.

Prieš rengiant vieningą studijų proceso administravimo modelį buvo atlikta lyginamoji studijų proceso organizavimo VU ir ŠU analizė ir išanalizuota užsienio aukštųjų mokyklų geroji praktika.

Šiaulių apskrities televizijoje Infostudijos laidoje apie VU Šiaulių akademiją.

https://www.youtube.com/watch?v=cfRJGFee8kk&list=PLsKBrBQNCUr5YAstMU_Cgfh7dTyGK-Qtd&index=131

Šiaulių apskrities televizijoje Infostudijos laidoje apie VU Šiaulių akademiją.

https://www.youtube.com/watch?v=cfRJGFee8kk&list=PLsKBrBQNCUr5YAstMU_Cgfh7dTyGK-Qtd&index=131

Interviu su Vilniaus universiteto rektoriumi prof. Rimvydu Petrausku  ir Šiaulių akademijos direktore prof. Renata Bilbokaite  apie VU Šiaulių akademiją.

https://www.facebook.com/277525555601900/videos/509671183702321

Trumpos video reklamos siekiant informuoti visuomenę, potencialius studentus apie įvykusius pokyčius bei stiprinant VU Šiaulių akademijos reputaciją.

https://www.youtube.com/watch?v=9xJqu5Ms1ug

Trumpos video reklamos siekiant informuoti visuomenę, potencialius studentus apie įvykusius pokyčius bei stiprinant VU Šiaulių akademijos reputaciją.

 Rinkis Vilniaus universiteto Šiaulių akademija - YouTube

Parengta metodinė medžiaga korupcijos prevencijos klausimais skirta Vilniaus universiteto administracijos darbuotojams, siekiant atnaujinti  žinias dinamiškoje  korupcijos prevencijos ir kontrolės srityse.

Priemonių komplektą ,,Keliaukim kartu- emocijų taku“ sudaro: Teorinė dalis, Priemonės (Ugdymo priemonės, Žaidimai, Užsiėmimai visai šeimai), Patarimai – metodinės rekomendacijos ikimokyklinio amžiaus vaikų socialiniam emociniam ugdymui (Savęs pažinimas. Savęs valdymas. Socialinis pažinimas. Santykių kūrimo įgūdžiai. Atsakingas sprendimų priėmimas), Literatūros sąrašas ir nuorodos į informacijos šaltinius, Priedai.

Priemonių komplekte ,,Keliaukim kartu- emocijų taku“ pateikta keturių projekte veiklą tobulinančių mokyklų patarimai, priemonės ir jų aprašymai. Kiekviena mokykla labai įdomiai ir savitai pateikia įgytą patirtį.

Priemonių komplektas ,,Keliaukim kartu- emocijų taku“ skirtas tiek mokytojams, ugdantiems 2–5 metų amžiaus vaikus, tiek tėvams (globėjams), auginantiems ikimokyklinio amžiaus vaikus.

Projekto „Išmanūs ir besimokantys Kauno rajono vaikai“ modelio aprašyme pateikta informacija apie komandą ir tikslines grupes, detalizuoti modelio diegimo darbai: motyvaciniai video, mobilios pagalbos stotelės veikla, interaktyvi platforma. Nurodytos partnerių veiklos sritys. Pateiktas detalus modelio veikimo aprašymas ir tęstinumo užtikrinimas. 

Sukurti 5 plakatai kurie pakabinti projekte dalyvavusiuose darželiuose (grupėse bei koridoriuje - gerai bendruomenei matomoje vietoje),  atvaizduojantys grafiškai psichodramos ir veiksmo sociogramos metodus, kaip įtraukiant darželio vaikus, tėvus ir pedagogus, auginti kiekvieno įstaigos vaiko emocinę brandą ir gerinti kiekvienos grupės mikroklimatą. Taip pat pateikiamos dvi spalvotos skaidrės, kurios kabo kiekvienoje grupėje (matoma tėvams ir darželio darbuotojams bei vaikams), skaidrėse nurodyta kaip laikytis bendrų principų su lėlėmis ir gyvenime su vaikais.

Lietuvoje lygiagrečiai vyksta keletas reikšmingų švietimo sisteminių pokyčių: atnaujinamas bendrojo ugdymo programų turinys, stiprinant įtrauktį siekiama sudaryti sąlygas kiekvienam vaikui mokytis artimiausioje ugdymo įstaigoje; numatoma

įgyvendinti ilgalaikę pažangos programą „Tūkstantmečio mokyklos“, kuria ketinama mažinti mokinių pasiekimų atotrūkį ir sukurti integralias, optimalias ir kokybiškas ugdymo(si) sąlygas kiekvienoje savivaldybėje; planuojama stiprinti mokyklų

tinklą, kad būtų užtikrintos lygiavertės mokymosi sąlygos visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos.

Reikšmingos šių sisteminių pokyčių įgyvendinimo sėkmės sąlygos – sutelkta bendra savivaldybės švietimo bendruomenės (vietos politikų, švietimo administratorių, švietimo įstaigų vadovų ir pedagogų) veikla, susitariant ir kolegialiai priimant

sprendimus, orientuotus į kiekvieno vaiko kokybiško ugdymo poreikius, ir mokytojų profesinė ūgtis. Galimybę ją užtikrinti suteiks investicijos į švietimo bendruomenės profesinį kapitalą.

Profesinis kapitalas (Hargreaves ir Fullan, 2019) – tai pasitikėjimu grįstų ir į bendrą tikslą orientuotų švietimo profesionalų tarpusavio santykių plėtojimas, bendradarbiavimas, prisiimant pokyčių riziką, ir kolegialus mokymasis juos valdant.

Stiprinti profesinį kapitalą Lietuvoje pirmą kartą bandyta vykdant nacionalinį projektą „Lyderių laikas 3“. Jį įgyvendinant sukurtos ir išbandytos paramos savivaldybės švietimo bendruomenei veiklos, kurių integralumas padeda ne tik plėtoti

mokyklų vadovų ir pedagogų lyderystę, įgyti naujų žinių ir kompetencijų, bet ir veikiant su komanda sukurti ir įgyvendinti sisteminį savivaldybių švietimo pokyčių projektą, orientuotą į mokinių mokymosi pažangos didinimą. Vykdant projektą iš

viso sukurti ir įgyvendinti 45 savivaldybių sisteminių švietimo pokyčių projektai.

Siekiant sisteminės švietimo kaitos, tęstina pasiteisinusi savivaldybių švietimo pokyčių įgyvendinimo praktika; norint juos sėkmingai įdiegti, reikia kolegialiai priimti sprendimus vietos savivaldos lygmeniu ir užtikrinti profesionalų nuolat besimokančios švietimo bendruomenės darbą, jai teikiant įvairiapusę nacionalinio lygmens paramą.

Pagrindiniai švietimo problemos analizės „Kaip įgalinti savivaldybes įgyvendinti sisteminius švietimo pokyčius?“ klausimai:

Su kokiais iššūkiais susidurs savivaldybės, įgyvendindamos švietimo politikos tikslus?

Kaip projektas „Lyderių laikas“ sutelkė savivaldybes sisteminiams pokyčiams įgyvendinti?

Kokios savivaldybių patirtys gali prisidėti prie sisteminių švietimo pokyčių?

Kokie rezultatai pasiekti, tobulinant profesinį kapitalą?

Kaip projekto „Lyderių laikas 3“ rezultatai galėtų būti pritaikomi ateityje, įgyvendinant sisteminius švietimo pokyčius?