Sukurti produktai

Šis praktinis startuolio įkūrėjo vadovas parengtas savarankiškam startuolių komandų mokymuisi. Tai yra papildoma priemonė pre-akceleravimo programos dalyviams, kuri specialiai sukurta ankstyvos stadijos startuoliams. Programoje startuolių steigėjai lankys seminarus ir praktines dirbtuves, atliks praktines užduotis, turės individualius susitikimus su lektoriais ir paskirtais mentoriais. Programos pabaigoje startuoliai pristatys savo verslo idėjas potencialiems investuotojams, dirbantiems Lietuvos startuolių ekosistemoje.

Programa trunka 12 savaičių ir susideda iš 12 temų. Kiekvieną pirmadienį startuolių steigėjai dalyvaus seminaruose ir kiekvieną ketvirtadienį vyks praktinės dirbtuvės ta pačia tema. Kiekvienas programos dalyvis turės visai programos trukmei paskirtą mentorių. Mentoriai teiks individualias konsultacijas atliekant praktines užduotis ir tuo pačiu stebės startuolių pažangą.

Startuolio įkūrėjo vadove pateikiama:

• Pre-akceleratoriaus koncepcijos pristatymas;
• 12 temų medžiaga, kuri apima tikslus, įrankius ir šablonus, teorinę medžiagą, praktines užduotis ir siektinus rezultatus;
• Praktiniai pavyzdžiai;
• Rekomenduojama papildoma literatūra atitinkamai temai;
• Programos baigimo ir galutinių pristatymų vertinimo kriterijai.

Ši pre-akceleravimo programa yra specialiai sukurta ankstyvos stadijos startuoliams. Programoje startuolių steigėjai lankys seminarus ir praktines dirbtuves, atliks praktines užduotis, turės individualius susitikimus su lektoriais ir paskirtais mentoriais. Programos pabaigoje startuoliai pristatys savo verslo idėjas potencialiems investuotojams, dirbantiems Lietuvos startuolių ekosistemoje.

Programa trunka 12 savaičių ir susideda iš 12 temų. Kiekvieną pirmadienį startuolių steigėjai dalyvaus seminaruose ir kiekvieną ketvirtadienį vyks praktinės dirbtuvės ta pačia tema. Kiekvienas programos dalyvis turės visai programos trukmei paskirtą mentorių. Mentoriai teiks individualias konsultacijas atliekant praktines užduotis ir tuo pačiu stebės startuolių progresą

Šios programos metu padedami pre-akceleratoriaus lektorių ir mentorių startuoliai pasieks penkis pagrindinius tikslus ir pasiruoš investicijų pritraukimui:

• Apibrėžta startuolio idėja ir verslo modelis;
• Komanda surinkta ir pasirengusi intensyviam darbui;
• Produkto tinkamumas rinkai pasiektas arba bent jau pakeliui;
• Nustatomi galimi augimo varikliai ir pagrindiniai rodikliai;
• Startuoliai pasirengę prisistatyti investuotojams.

Organizacinis vadovas apima:

• Programos tikslus, auditorijos ir vertės pasiūlymą;
• Kvietimo ir atrankos procedūras;
• Programos struktūrą, vertinimą ir tęstinumą.

Ši pre-akceleravimo programa yra specialiai sukurta ankstyvos stadijos startuoliams. Programoje startuolių steigėjai lankys seminarus ir praktines dirbtuves, atliks praktines užduotis, turės individualius susitikimus su lektoriais ir paskirtais mentoriais. Programos pabaigoje startuoliai pristatys savo verslo idėjas potencialiems investuotojams, dirbantiems Lietuvos startuolių ekosistemoje.

Programa trunka 12 savaičių ir susideda iš 12 temų. Kiekvieną pirmadienį startuolių steigėjai dalyvaus seminaruose ir kiekvieną ketvirtadienį vyks praktinės dirbtuvės ta pačia tema. Kiekvienas programos dalyvis turės visai programos trukmei paskirtą mentorių. Mentoriai teiks individualias konsultacijas atliekant praktines užduotis ir tuo pat stebės startuolių pažangą.

Metodinės gairės apibrėžia kiekvienos pre-akceleravimo programos temos tikslus ir siekiamus rezultatus. Mokymų proceso įgyvendinimą palengvina išsamūs veiklų aprašymai, kuriuose pateiktos naudotinos praktinės priemonės, metodai, uždaviniai, šablonai ir vertinimo sistema.

Kiekvienoje temoje pateiktos gairės komandų mentoriams dėl esminių reikalavimų ir žinių įvertinimo. Kartu parengta metodinė medžiaga, kurias lektoriai ir mentoriai naudoja dėstant temas startuolių komandoms.

Gairės apima šias temas:

• Problema, sprendimas ir vertės pasiūlymas
• Verslo modelis ir pagrindinės rizikos
• Stiprios komandos kūrimas
• Tikslinis klientas ir rinkos dydis
• Konkurentų analizė
• Minimaliai perspektyvus produktas
• Produkto ir rinkos tinkamumas
• Pozicionavimas ir prekės ženklo naudojimas
• Teisiniai intelektinės nuosavybės aspektai
• Patekimo į rinką strategija ir rinkodaros planas
• Startuolio augimo varikliai ir metrikos
• Verslo idėjos pristatymas investuotojams

Mobili aplikacija dalyvių pokyčių savi analizavimui bei savi stebėjimui.

Motyvacinis filmukas projekto tikslinei grupei apie sveiką ir pozityvią gyvenseną.

https://www.youtube.com/watch?v=a2ZAue-Zuso

Sukurti 14 video klipų skirtingomis temomis. Klipai patalpinti organizacijos Youtube kanale su pavadinimu „Tavo teisės kasdienybėje“ taip pat Facebook kanale, bei dalis klipų viešinta LRT.LT portale:

https://www.youtube.com/watch?v=OdXK62SWpSQ&t=139s

https://www.youtube.com/watch?v=XyGkPVoU3k8

https://www.youtube.com/watch?v=zTUL3helpV4&t=326s

https://www.youtube.com/watch?v=OVp3InTWLkg&t=92s

https://www.youtube.com/watch?v=QLD1tj8GgPI&t=2s

https://www.youtube.com/watch?v=5BidzP1vJDM&t=151s

https://www.youtube.com/watch?v=JKvUbGihCRs&t=136s

https://www.youtube.com/watch?v=8MV2nPo1RiQ

https://www.youtube.com/watch?v=bvKldUzHFOU&t=86s

https://www.youtube.com/watch?v=lW-yK4rUDuU&t=250s

https://www.youtube.com/watch?v=TdXesGoyfS0

https://www.youtube.com/watch?v=XbjUELjMMsQ

https://www.youtube.com/watch?v=cp3DCofOeAQ&t=4s

Leidinys skirtas savivaldybių, VRK, rinkimų dalyviams ir visiems rinkimų organizatoriams. Leidinyje pateikiami patarimai kaip organizuoti prieinamus rinkimus skirtingą negalią turintiems asmenims. Prie leidinio turinio prisidėjo visų negalių atstovai, bei pateikė konkrečius patarimus kaip pasiruošti bei organizuoti rinkimus, kad visų negalių atstovai galėtų juose dalyvauti lygiavertiškai ir oriai.

https://www.lnf.lt/wp-content/uploads/2020/09/Rinkimu-patarimai_2020.pdf

Ataskaitoje pateikiama faktinė informacija surinkta iš rinkimų stebėsenos atliktos 2020 m. rinkimų metu.  Rinkimus stebėjo LNF bei partnerių darbuotojai, taip pat savanoriai. Rinkimu metu buvo renkama informacija kaip į pateiktas rekomendacijas buvo atsižvelgta organizuojant rinkimus. Ar užtikrintos žmonių su negalia teisės.

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimą Lietuvoje žmonių su negalia požiuriu. Klausimai buvo derinti kartu su asociacijos nariais diskusijų metu. Apklausa viešinta įvairias kanalais, siekiant surinkti kuo įvairesnius atsiliepimus iš visos Lietuvos.

Tyrimo instrumentas.

Tyrimui atlikti buvo naudotas klausimynas, kurį sudaro 30 požymių, vertinančių negalią turinčių asmenų padėtį, požiūrį, patirtį įvairiose gyvenimo sferose (ugdymo, viešojo sektoriaus  įstaigų pasiekiamumo, sveikatos paslaugų prieinamumo ir kokybės ir kt.).

Duomenų rinkimas ir tyrimo eiga. Tyrimo metu buvo siunčiami el. laiškai su kvietimu dalyvauti apklausoje bei laiške pateikta nuoroda į apklausą. Dalyvavimas apklausoje buvo savanoriškas. Tyrimo metu el. nuorodą į apklausą paspaudė 623 asmenys. Anketos, kurios buvo pradėtos pildyti, tačiau nebaigtos, taip pat anketos, kuriose neatsakyta į sociodemografinius klausimus, į rezultatų analizę nebuvo įtrauktos. Ataskaita parengta remiantis 387 respondentų atsakymais.

Centralizuoto vaikų priėmimo į Šalčininkų rajono švietimo įstaigas informacinė sistema (toliau – IS) skirta tėvų (globėjų) prašymų pateikimui, grupių/klasių sudarymui, grupių/klasių ir jas lankančių bei pageidaujančių lankyti vaikų duomenų tvarkymui.

Asmenų priėmimas į švietimo įstaigas vykdomas IS automatiškai pagal IS užregistruotus prašymus. Prašymai pildomi elektroniniu būdu IS adresu http://svietimas.salcininkai.lt/ arba per Elektroninių valdžios vartų portalą – www.epaslaugos.lt. Priėmimas į švietimo įstaigas vykdomas kiekvienais kalendoriniais metais.

Informaciją apie planuojamą priimti į švietimo įstaigą vaikų/mokinių skaičių, klases/grupes, ugdomąją kalbą švietimo įstaigos IS tvarkytojas suveda į IS iki einamųjų metų kovo 1 d.

Pagrindinis prašymų priėmimas vyksta:

• į ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vyksta nuo kovo 1 d. iki balandžio 30 d.;
• į neformaliojo vaikų švietimo mokyklas nuo balandžio 1 d. iki gegužės 31 d.

Po to organizuojamas pavienis prašymų priėmimas į laisvas vietas grupėse/klasėse.

Šių metodinių rekomendacijų paskirtis – skatinti pokyčius valstybinių ikimokyklinių įstaigų veikloje sudarant patrauklias ir pilnavertiškas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo sąlygas anglakalbiams vaikams diegiant dvikalbį (lietuvių-anglų kalbų) ugdymo modelį. Metodines rekomendacijas parengė: A. Gaižutienė, E. Vainikonienė, Ž. Žiemelienė, D. Norvaišienė, R. Chebac, I. Andriuškienė,  Z. Langaitienė, R. Grinkienė, S. Grikietytė, K. Šataitienė, D. Kiliuvienė. Tikimasi, kad parengtos metodinės rekomendacijos turės išliekamąją reikšmę ir jomis galės naudotis ir kiti specialistai.

Šios diagnostikos ir gydymo metodinės rekomendacijos yra pirmosios Lietuvoje, kuriose aptariami visavertės daugiadalykės į pacientą orientuotos sveikatos priežiūros principai, kurių siūlome laikytis, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, sergantiems Fabry liga. Autoriai apžvelgė naujausią mokslinę literatūrą, siekdami sukurti moksliniais įrodymais pagrįstas rekomendacijas. Kadangi aptariamos ligos priklauso retų ligų kategorijai, randomizuotų klinikinių tyrimų apie šias ligas paskelbta itin mažai. Todėl šios metodinės rekomendacijos parengtos vadovaujantis klinikinių tyrimų duomenimis, tyrimų sisteminėmis apžvalgomis, metaanalizėmis, tarptautinėmis rekomendacijomis bei atskirų sričių specialistų ekspertų tarptautiniais sutarimais.

Kiekvienoje veiklą tobulinančioje mokykloje patvirtintas 10-okų savivaldaus mokymo taikymas matematikos pamokose aprašas.

Projektas pradėtas vykdyti 2020 m. rugsėjo 1 d. Modelio apraše numatyta mokyklose taikyti naujovišką mokinių savivaldaus mokymo (-si) modelį. Kiekvienoje mokykloje pakoreguotas mokinių ugdymo planas: tikslinės projekto grupės 10-okams per savaitę padaugėjo 1 matematikos pamoka. Taip pat perskirstytos klasės į mažesnes grupes. Jeigu klasėse iki projekto vykdymo pradžios mokėsi 25-30 mokinių, mokinius perskirsčius, jų skaičius klasėse pamažėjo iki 20 mokinių.

Projekto modelio apraše numatyta, kad tris savaites mokiniai mokosi įprastai, o ketvirta savaitė – skirta savivaldžiam mokymuisi. Mokiniams mokytojai ketvirtąją savaitę turėjo paruošti užduočių paketus, o vaikai galėjo savarankiškai ieškoti sprendimų būdų, konsultuotis su mokytojais, tarpusavyje, ieškoti informacijos kompiuterinėmis ar kitomis priemonėmis.

Tokiu atveju buvo koreguojamas projekte dalyvaujančių mokinių pamokų tvarkaraštis.

Modelyje numatyta vertinti individualią mokinių pažangą. Kuriant modelį, numatyta modelio struktūra, kas jį vykdys, sukurtos užduotys.

Raštingumo užduočių rinkinys 7-8 kl. skirtas lietuvių kalbos pamokoms, neformaliojo ugdymo užsiėmimams. Užduotys parengtos pagal projekto metu atrinktas ir skaitytas 4 lietuvių autorių knygas (D. Vaitkevičiūtė „Trise prieš mafiją“, Laura Varslauskaitė „Mano didelis mažas Aš“, Daina Opolskaitė „Ir vienąkart, Riči“, Ilona Ežerinytė „Verksnių klubas“).

Skaitydami knygą etapais mokiniai tam tinkamomis IT programomis atliko kūrinio perkūrimo, teksto suvokimo užduotis, kūrė įvairių žanrų tekstus, atliko ir kitas užduotis (rasti kalbinės raiškos priemones, sunkios rašybos žodžius, žodžius, sakinius, atitinkančius nurodytus požymius ir pan.).

Užduotys yra 3 lygių (aukštesniojo, pagrindinio, patenkinamo). Jas mokiniai turi atlikti naudodami tam tikras IT programas. Užduotys gali būti atliekamos individualiai ir grupėse.

Atlikdami tam tikras užduotis mokiniai patys sukuria interaktyvias užduotis (mokytojas būtinai turi patikrinti); galima sudaryti mokinių sukurtų užduočių banką, kad mokiniai galėtų savarankiškai tobulinti įgūdžius.

Mokytojai įrašė (įgarsino) 3 lygių  diktantus, kad mokiniai galėtų mokytis savarankiškai (parašyti diktantą ir pasitikrinti).

Yra sukurtų užduočių, skirtų bendroms (dalyvavo visų projekto mokyklų mokiniai) pamokoms (pamokos vyko nuotoliniu būdu). Mokiniai dirbdami grupėse atliko kūrybines užduotis, rezultatus pristatė kitoms grupėms.

Projekto svetainė: https://lterasmus.wixsite.com/my-site-1

Interneto naudojimo Lietuvos mokyklose situacijos analizės tikslas - esamos situacijos Lietuvos mokyklose dėl interneto naudojimo analizės atlikimas ir rekomendacijų suformulavimas, kurios apimtų plėtros, saugos, turinio naudojimo, naudotojų kompetencijos ir kt. sritis.

Tyrimo metu atlikta:

• Užsienio šalių patirties diegiant ir eksploatuojant kompiuterių tinklus mokyklose analizė;
• Lietuvos mokyklų prisijungimo prie interneto analizė;
• Naudojamo turinio analizė;
• Mokyklų vidaus tinklo analizė;
• Saugos priemonių analizė;
• Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo poreikių analizė.

Analizės rezultatai:

• pateiktos pagrįstos rekomendacijos dėl mokyklų kompiuterių tinklų, užtikrinant saugią elektroninę erdvę vaikams, plėtros Lietuvoje;
• parengti mokyklų atrankos projekte kriterijai;

parengtas belaidžio kompiuterių tinklo infrastruktūros plėtros atrinktose mokyklose planas, nusakantis kuriose mokyklose ir kaip turėtų būti plėtojamas saugus belaidis tinklas. Plane pateikti tiek technologiniai, tiek organizaciniai diegimo aspektai.

https://wifi.lm.lt/interneto-naudojimo-lietuvos-mokyklose-situacijos-analize/

Programos tikslas – tobulinti mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, mokyklų vadovų skaitmeninio raštingumo kompetenciją ugdant saugios elektroninės erdvės mokiniams kūrimo nuostatas ir gebėjimus bei naudojantis belaidžio tinklo infrastruktūra švietimo įstaigoje.

Programos uždaviniai:

• Tobulinti besimokančiųjų bendravimo ir bendradarbiavimo internete, saugaus informacijos ir turinio bendrinimo, tinklo etiketo įgūdžius.
• Mokyti kurti patrauklų sąveikųjį turinį, naudojantis informacinių komunikacijos technologijų įrankiais, priemonėmis ir kitų autorių intelektine nuosavybe.
• Plėtoti besimokančiųjų žinias apie skaitmeninį mokymą ir mokymąsi: tikslingą ugdymo turinio paiešką, atranką, kūrimą, pritaikymą, naudojimą ugdyme ir saugojimą.
• Mokyti tikslingai, šiuolaikiškai ir kūrybiškai naudoti skaitmenines technologijas ir išteklius
  mokymui, žinių vertinimui ir įsivertinimui.

Programa skirta įvairių dalykų mokytojams, pagalbos mokiniui specialistams.

Kvalifikacijos tobulinimo programa orientuota į mišrųjį mokymąsi (blended learning). Programos apimtis – 40 akademinių valandų. Iš jų 16 valandų (du užsiėmimai po 8 val.) skirti kontaktiniam mokymuisi, arba nuotoliniam mokymuisi su lektoriumi, o 24 valandos skirtos savarankiškam mokymuisi virtualioje mokymosi aplinkoje „Moodle“

Programos tobulinamos kompetencijos dera su DigCompEdu kompetencijų sąranga (https://ec.europa.eu/jrc/en/digcompedu).

MTEPI tarptautinio bendradarbiavimo analizės ataskaitoje apibendrinami STRATA (iki 2019 m. – MOSTA) 2018–2022 metais įgyvendinto projekto „Tarptautinio bendradarbiavimo moksle žemėlapio sukūrimas“ veiklų rezultatai. Projektu buvo siekiama sukurti tarptautinio bendradarbiavimo moksle žemėlapį, kuris leistų nustatyti Lietuvos MTEPI potencialą tarptautiniame kontekste ir sustiprinti Lietuvos tyrėjų pajėgumus vykdyti aukšto lygio MTEP veiklas. Ataskaitoje pateikiama priemonių visuma, kurią būtų galima pasitelkti integruojant MTEP tarptautiškumo ir tarptautinio bendradarbiavimo dėmenį į nacionalinius strateginio planavimo dokumentus ir/arba institucijų, įgyvendinančioms MTEPI politiką. Priemonių visumą sudaro: (1) įrodymų šaltiniai ir įrankiai (ekspertinis palyginamasis MTEP veiklos vertinimas, MTEP tarptautiškumą identifikuojančių rodiklių sistema ir ja pagrįstas MTEP tarptautinio bendradarbiavimo žemėlapio interaktyvus įrankis); (2) parengtos metodikos MTEP tarptautiškumo kryptims nustatyti (MTEP tarptautiškumo krypčių nustatymo metodika) bei konkursinių priemonių poveikio MTEP tarptautiškumui įvertinti (Konkursinės – programinės mokslo finansavimo priemonės poveikio vertinimo metodika).

Metodika ir įrankių rinkinys yra skirti vertinti vaikų nuo 2 iki 6 metų pažangą ir pasiekimus. Metodikos tikslas, - standartizuoti vertinimo procesą projekto darželiuose bei suteikti auklėtojoms realius vertinimo įrankius ir bendras sistemines gaires. Tikslaus, aiškaus, nuoseklaus ir nuolatinio vertinimo pasekoje taip pat bus sustiprintas vaikų ugdymo diferencijavimas.

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti mokytojų vystomojo bendradarbiavimo (toliau – VB) tematikos žinojimo gylį, Lietuvos VB politikos supratimą ir paramą šiai politikai, VB atspindėjimą ugdyme ir priemonių mokymui reikalingumą.

Šiame tyrime dalyvavo 6 valstybinių Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų mokytojos ir mokytojai. Duomenys buvo renkami pusiau struktūruoto interviu metodu 2021 m. birželio – rugpjūčio mėn. Interviu su mokytojais vyko internetu. Klausimyną sudarė 3 dalys: pirmoji skirta išsiaiškinti bendrą mokytojų vystymosi ir VB tematikos išmanymą ir sužinoti jų palankumą šiai globaliu mastu vykdomai politikai. Antroji dalis skirta Lietuvos VB vertinimui, trečioji – VB tematikos atspindėjimo mokytojų dalykinėse pamokose ir ugdymo priemonių poreikių išsiaiškinimui.

Lietuvos vaikų fondas - vienas seniausių, jau daugiau kaip 30 metų veiklą vykdantis labdaros fondas Lietuvoje. Jis dirba su Lietuvos vaikais ir šeimomis, kuriems teikia įvairias socialines paslaugas bei adaptuoja Lietuvoje įtvirtinamas įvairias naujas, moksliniais tyrimais paremtas metodikas ir metodus. Fondo veiklos tikslai: labdaros, paramos ir kitokios pagalbos teikimas Lietuvos Respublikos Labdaros ir paramos įstatymo bei Labdaros ir paramos fondų įstatymo nustatyta tvarka fiziniams ir juridiniams asmenims tarptautinio bendradarbiavimo, žmogaus teisių apsaugos, mažumų integracijos, socialinės globos ir rūpybos, neformaliojo ir pilietinio ugdymo, sveikatos apsaugos, kultūros, švietimo ir kitose visuomenei naudingose ir nesavanaudiškomis pripažįstamose srityse. Atvejo analizė orientuojasi į skaidrumo principus Fondo humanitarinės pagalbos teikimo, programų organizavimo ir rėmimo veiklose.

Svarbus VB politikos komponentas yra skaidrumo užtikrinimas vykdant VB veiklas ir teikiant OPV šalims partnerėms. Skaidrumas VB politikoje labiausiai susijęs su tuo, kad bendradarbiaudamos šalys donorės ir paramos gavėjos yra įsipareigojusios užtikrinti ir aiškiai nurodyti, kad naudojami ištekliai suteikiant OPV ir vykdant VB projektus išties yra pasitelkiami maksimaliam naudos užtikrinimui tikslinėms paramos gavėjų grupėms, kurioms siekiama padėti. Ši svarba yra aiškiai suvokiama atsižvelgus į VB politikos istoriją XX amžiuje. Šiuo laikotarpiu paaiškėjo nemažai atvejų, kuomet šalys donorės ir paramos gavėjos pasitelkdavo OPV kitiems užsienio ar vidaus politikos tikslams, nesusijusiems su VB principais siekti socialinio ir ekonominio progreso, arba ši parama tiesiog būdavo prarasta dėl korupcijos bendradarbiaujančiose šalyse.

Tyrimo tikslas – analizuojant Lietuvos ir Baltarusijos partnerystės atvejį, akcentuoti Baltarusijos pilietinės visuomenės ir NVO veiklos ypatumus. Tyrimo uždaviniai: (1) aptarti Baltarusijos pilietinės visuomenės bruožus; (2) išskirti NVO veiklos ypatumus Baltarusijoje, atsižvelgiant į taikomas veiklos ribojimo priemones, organizacijų nykimo tendenciją; (3) aptarti Lietuvos skiriamą paramą Baltarusijos pilietinės visuomenės ir Baltarusijoje veikiančių visuomeninių organizacijų atžvilgiu; (4) apžvelgti Lietuvos Respublikoje veikiančių baltarusių NVO padėtį, iššūkius ir jų sprendimus. Tyrime aptariama Rytų partnerystė, kaip speciali Europos kaimynystės politikos rytinė dimensija, kuri, nors ir vertinama teigiamai, turi savo galimybių ribas. Pavyzdžiui, šalys partnerės yra iki šiol skirstomos į pažangių ir mažiau pažangių valstybių grupes, o padėtis Baltarusijoje nuo projekto pradžios nepakito ir net paaštrėjo. Tyrime analizuojami per pastarąjį dešimtmetį įvykę Baltarusijos pilietinės visuomenės pokyčiai. Galiausiai, atsižvelgiant į sudėtingą NVO aplinką Baltarusijoje, pristatomos Lietuvos iniciatyvos ir priemonės, kurių imtasi siekiant padėti Baltarusijos pilietinei visuomenei. Tyrime nustatoma, kad nepaisant palankios teisinės aplinkos Lietuvoje, čia netrūksta spragų, o Lietuvos strategija trečiojo sektoriaus, turinčio tarptautinį aspektą, atžvilgiu yra vis dar neapibrėžta. Tyrime vertintas laikotarpis iki 2021-ųjų pradžios. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad analizuojamos valstybės politinė padėtis yra itin nestabili, todėl duomenys, kuriais remiantis analizuota situacija Baltarusijoje, gali greitai pasikeisti.

Paramos vystymuisi stebėsena pristato pagrindinius terminus ir metodus vertinant OPV (OPV-oficiali parama vystymuisi), apžvelgia DAC šalių ir Lietuvos OPV tendencijas ir pasiskirstymą. Pateikiamos išvados ir tam tikros rekomendacijos Lietuvai.

Humanitarinė pagalba ir kiti humanitariniai veiksmai glaudžiai siejasi ir su vystomuoju bendradarbiavimu. Šiame leidinyje pristatomi humanitarinės veiklos principai ir iššūkiai, pateikiamos giluminės atvejų analizės, reflektuojant įvairius rizikos faktorius, tarptautinius interesus ir politinės valios vaidmenį humanitarinėje veikloje.

Globalusis švietimas vaidina itin svarbų vaidmenį globaliuose darnaus vystymosi procesuose, o tarptautinės bendruomenės pripažįstamas ir kaip švietimo kokybės garantas. Ši švietimo koncepcija jau ne vienerius metus skinasi kelią ir Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo, švietimo, jaunimo politikoje. Kokia yra esama globaliojo švietimo situacija Lietuvoje? Kas sudaro prielaidas globaliojo švietimo aktualizavimui ir plėtojimui Lietuvoje? Ar išnaudojame visas globaliojo švietimo galimybes? Ar užtikriname tinkamą globaliojo švietimo finansavimą? Šioje studijoje pabandysime į šiuos klausimus atsakyti.