Sukurti produktai

The Center for Quality Assessment in Higher Education (SKVC) and the higher education community want to hear students' opinion more clearly, understand their learning and career needs and involve them as much as possible in higher education quality assurance processes. 

The mobile survey application – the National Student Survey (NSS) – created at the initiative of the SKVC and the Lithuanian Students' Union (LSS) is a tool for all participants in higher education in Lithuania. 

The aim of the NSS services is to collect students’ opinion about their studies, the higher education institutions implementing these studies, and to systematise information about activities of higher education institutions and the quality of studies. The obtained summarised and depersonalised students’ opinion about the quality of the studies will be submitted to the experts invited by the SKVC, who will perform the evaluation of higher education institutions and studies. 

https://www.skvc.lt/default/en/national-student-survey

Išorinio vertinimo tikslas – vadovaujantis išorinio vertinimo išvadomis nustatyti aukštosios
mokyklos veiklos kokybę, sukurti prielaidas aukštosios mokyklos veiklai gerinti, skatinti jos
kokybės kultūrą, informuoti steigėjus, akademinę bendruomenę ir visuomenę apie aukštosios
mokyklos veiklos kokybę. Šios vertinimo išvados grindžiamos savianalizės suvestinėje pateiktais duomenimis, ekspertų
grupės prašymu pateiktais papildomais duomenimis, Studijų kokybės vertinimo centro (toliau –
SKVC) pateikta informacija ir vizitu į aukštąją mokyklą, kurio metu buvo surengti susitikimai su
įvairiais socialiniais dalininkais.

Panevėžio kolegija išorinio vertinimo metu buvo įvertinta teigiamai.

-

Užsienio šalių pareigūnų (policijos, pasienio, priešgaisrinės apsaugos, muitinės, finansinių nusikaltimų tyrimo ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų) rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemų analizėje įvertintos 6 (šešių) užsienio šalių policijos, pasienio, priešgaisrinės apsaugos, Viešojo saugumo tarnybos (atitinkamas funkcijas vykdančių) pareigūnų, taip pat pareigūnų, atliekančių finansinių nusikaltimų tyrimus, rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemas. Atliekant užsienio šalių pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemų analizę buvo įvertintos šių šalių pareigūnų rengimo sistemas: dėl policijos ir pasienio pareigūnų – Norvegijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Suomijoje, Nyderlandų Karalystėje ir Estijoje; muitinės pareigūnų – Švedijoje, Suomijoje, Nyderlandų Karalystėje, Estijoje, Belgijoje ir Austrijoje. Analizėje pateikta informaciją apie pirmiau nurodytų pareigūnų rengimo sistemas: pareigūnų rengimo mokymo įstaigos, jų tipai (profesinės mokyklos, aukštosios mokyklos: kolegijos ir (ar) universitetai), mokymo įstaigų pavaldumas ir jų teisinis statusas, mokymo ir studijų programos, mokymo ir studijų trukmė, apimtis (valandomis ir kreditais), priėmimo ir atrankos į profesinio mokymo ir aukštojo mokslo studijas reikalavimai, mokymo ir studijų finansavimas, pareigūnų kvalifikacijos tobulinimo sistema.

Centralizuotos pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos, integruojančios profesinį mokymą ir aukštąjį mokslą, galimo modelio alternatyvų parengimo ir įvertinimo ataskaitoje parengti modelio alternatyvų aprašymai ir įvertinti jų finansiniai, materialiniai, žmogiškųjų išteklių, kokybiniai, procedūriniai ir kiti techninėje specifikacijoje nurodyti aspektai, poveikis ekonomikai, konkurencijai, švietimui, valstybės finansams, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, viešajam saugumui, korupcijos mastui ir aplinkai, regionų plėtrai ir kitoms sritims.

Nuotoliniai seminarai skirti informuoti ir šviesti tikslinių grupių asmenis sveikatos išsaugojimo, stiprinimo, ligų prevencijos ir kontrolės, sveikos gyvensenos skatinimo bei kitomis sveikatos raštingumo lygį didinančiomis temomis. Visa medžiaga nufilmuojama, sumontuojama ir patalpinama Pasvalio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro internetinėje svetainėje adresu https://pasvaliovsb.lt/seminarai/ , todėl tikslinių grupių asmenys, kurie neturi galimybės užsiėmimuose dalyvauti fiziškai, gali medžiagą peržiūrėti jiems patogiu metu, susirasdami juos dominančius įrašus video kartotekoje. Kartu su fizinių užsiėmimų specialistais ir lektoriais dirba filamvimo specialistas, atsakingas už užsiėmimų filmavimą, montavimą, kėlimą į internetinę svetainę, kartotekos kūrimą ir kt. Nufilmuoti 7 vebinarų ciklai skirtingomis temomis (teorija ir praktika): šiaurietiškas ėjimas, mityba, dantų priežiūra, priklausomybių prevencija, lytiškumas, grūdinimasis, pirmoji pagalba, įvairios treniruotės ir pan.

Sukurta mobili programėlė, kurią galima parsisiųsti iš google play nemokamai į mobilius telefonus paieškoje nurodžius „Pasvalio VSB“.. Mobili programėlė skirta informuoti, šviesti tikslinių grupių asmenis sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo, ligų prevencijos bei kontrolės temomis, formuoti jų sveiką gyvenseną, savarankišką mokymąsi. Ši programėlė įgalina Pasvalio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurą kelti švietėjišką informaciją apie sveiką gyvenseną, kuri tampa prieinama vartotojams bet kuriuo metu bet kurioje vietoje. Naudojant šią mobilią programėlę tikslinė grupė gali savarankiškai mokytis, įgyti žinių "online" rėžime, o taip pat patogiau registruotis į užsiėmimus. Į programėlę keliami ir atnaujinami duomenys apie sveiką gyvenimą, fizinį aktyvumą, alkoholio prevenciją, taip pat talpinama informacija apie renginius, seminarus. Programėlę parsisiuntę vartotojai gali pažymėti, kokią informaciją nori gauti (priminimą, naujienas apie numatomus vykdyti renginius, mokymus, su trumpu aprašymu). Programėlė vartotojams yra informacijos šaltinis apie sveiką gyvenseną, naujausias sveikos gyvensenos tendencijas. Tai ypač patrauklu vaikams ir jaunimui, kurie yra įpratę visą informaciją turėti telefone. Tai paskatina jaunimą mokytis sveikos gyvensenos. Programėlės bazinė funkcija – savarankiškas mokymasis, greita ir patogi informacijos sklaida, naujienų gavimas, registracija į renginius ir mokymus. Tam kad būtų galima susieti programėles informaciją su VSB tinklapiu tinklapis buvo atnaujintas ir pritaikytas mobiliems įrenginiams. Tokiu būdu tinklapyje talpinama informacija paskelbiama ir aplikacijoje.

Sukurta gamtos mokslų ugdymo metodika, sinchronizuojant praktines, teorines ir virtualias aplinkas. Projekte dalyvaujančiose ir veiklą tobulinančiose mokyklose atliktų laboratorinių darbų pagrindu sukurta metodika paskatins moksleivių domėjimąsi gamtos mokslais, ugdymo turinys siejamas su praktiniu žinių pritaikymu. Tikėtina, kad ši metodika padės gamtos mokslų mokytojams organizuoti mokymą inovatyviais būdais, gerinti gamtamokslinį raštingumą, padės 8 klasių moksleiviams pasiekti geresnių rezultatų gamtos mokslų srityje. 

Projekte dalyvavusių Kupiškio rajono savivaldybės ugdymo įstaigų lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos parengė keturiasdešimties lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos taisyklių (temų) 100 patarimų  rinkinį – „Švarraščio patarėjas“. „Švarraščio patarėjas“ yra svarbiausių rašybos ir skyrybos taisyklių su pavyzdžiais rinkinys. Kiekviename patarime mokinys ar mokytojas ras ne tik taisyklę, bet ir tris skirtingo lygmens užduotis, kurias atlikęs mokinys gali įsivertinti pagal duotą įsivertinimo lentelę. Šia priemone gali naudotis visi mokiniai, mokytojai pamokose ar namuose.

Psichikos sveikata – natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) apibrėžimą psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Socialinės, ekonominės, migracijos problemos Lietuvoje išryškina šeimų, patiriančių rizikos veiksnius, problemas, tad reikia kur kas didesnio dėmesio, platesnio požiūrio ir paramos sprendžiant iškilusius uždavinius.

Vaikui ir paaugliui svarbu adaptuotis namų, ugdymo įstaigos ir neformalioje draugų, bendraamžių aplinkose. Vertinant vaiko ar paauglio savijautą neabejotinai svarbu suvokti vaiko, kaip šeimos / šeimynos nario, moksleivio, gyvenamosios vietos bendruomenės nario savijautą būnant minėtose aplinkose, dalyvaujant bendruomenių gyvenime, numatyti pagalbos būdus.

Siekiant veiksmų savalaikiškumo ir tikslingumo, yra svarbu, kaip greitai, kiek ilgai ir nuosekliai pagalba bus teikiama vaikui ir jo šeimai, kas pasirūpins vaiko saugumo užtikrinimu, kaip vaiko gerove besirūpinančios institucijos gauna informaciją apie probleminę situaciją, kas atsakingas už komunikaciją, ar bus aiškus atvejo koordinatorius. Tokie ir panašūs klausimai yra aktualūs dažnam praktikui, dirbančiam ir susiduriančiam su problemomis, kurioms spręsti prireikia medicininę, pedagoginę, socialinę, psichologinę pagalbą teikiančių specialistų. Tad savalaikis susikalbėjimas tarp institucijų ir specialistų yra svarbus veiksnys užtikrinant tęstinę pagalbą vaikui ir jo šeimai. Teikiant pagalbą, būtina skirti deramą dėmesį ir asmens duomenų konfidencialumo užtikrinimui, tai aktualu įtraukiant į pagalbos procesą reikalingas institucijas vaiko ir jo šeimos bendruomenėje.

Minėtos aplinkybės bei rodikliai verčia atkreipti dėmesį į asmens ir visuomenės psichikos sveikatos problemas, siejamas su socialiniais veiksniais, šioms problemoms spręsti reikalinga komunikacija ir bendradarbiavimas tarp sveikatos, švietimo ir socialinių paslaugų sektorių.

Šis bendradarbiavimo modelis parengtas remiantis šaltinių, teisės aktų apžvalga bei praktine patirtimi, siekiant pasidalyti dalykine informacija bei paskatinti atskirų tarnybų, institucijų, atstovaujančių skirtingus sektorius, specialistus, sutelkti veiksmingam darbui turimus resursus atstovaujant, ginant ar įgyvendinant vaiko interesus.

           VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaiko raidos centro specialistai parengė tarpžinybinio bendradarbiavimo modelį „Tarpžinybinio bendradarbiavimo modelis vaikų psichikos sveikatos priežiūroje“, skirtą vaikų psichikos sveikatos priežiūros specialistams ir kitų profesijų specialistams, dirbantiems vaiko gerovės srityje – socialiniams darbuotojams, socialiniams pedagogams, atvejo vadybininkams, VVTAĮT specialistams, Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriams, NVO darbuotojams teikiantiems paslaugas ar pagalbą vaikui ir jo aplinkai.

Tarpžinybinį bendradarbiavimo modelį 2022 m. vasario 24 d. posėdyje, Protokolo Nr. (1.3) 150000-KP-32 Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto klinikinės medicinos instituto psichiatrijos klinika.

Mokymo programoje aprašoma:

• Tarpžinybinio bendradarbiavimo principai vaikų sveikatos priežiūros srityje.
• Tarpžinybinis bendradarbiavimas krizinėse situacijose.
• Tarpžinybinis bendradarbiavimas su švietimo įstaigomis.

Tarpžinybinis bendradarbiavimas su sveikatos priežiūros įstaigomis.

Projekto tikslas – diegti pokyčius, skatinančius inovatyvų priešmokyklinio ugdymo grupes lankančių vaikų komunikavimo ir pažinimo kompetencijų ugdymą. Šiam tikslui pasiekti ES lėšomis Kupiškio mokyklos „Varpelis“ priešmokyklinio ugdymo grupės vaikų ugdymui buvo įrengta laboratorija, aprūpinta šiuolaikiškomis IKT priemonėmis – planšetiniais kompiuteriais, interaktyviomis grindimis, interaktyviais „iMO-LEARN“ kubais, mėtomais mikrofonais. Sukurtas produktas – Priešmokyklinio ugdymo mokytojo refleksijų užrašai.

Visos projekto veiklos padėjo vaikams visapusiškai ugdytis ne tik pažinimo, komunikavimo kompetencijas, bet ir socialinę, sveikatos, meninę kompetencijas; padėjo mokytojams geriau pažinti vaikus, stebėti pokyčių procesą; išaugo vaikų kūrybingumas ir smalsumas; patobulėjo bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai, sprendėsi priemonių panaudojimo veiklose iššūkiai.  Veiklos išryškino vaikų fizinį ir emocinį skirtingumą ir leido mokytojui kokybiškiau individualizuoti ugdymą(si).

          Priešmokyklinio ugdymo mokytojo refleksijos užrašai skirti priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, siekiantiems konkrečių rezultatų, norintiems  geriau pažinti vaikus.

Projekto tikslas – diegti pokyčius, skatinančius inovatyvų priešmokyklinio ugdymo grupes lankančių vaikų komunikavimo ir pažinimo kompetencijų ugdymą. Šiam tikslui pasiekti ES lėšomis Kupiškio r. Subačiaus lopšelio-darželio priešmokyklinio ugdymo „Bitučių“ grupėje buvo įrengta laboratorija, aprūpinta šiuolaikiškomis IKT priemonėmis – planšetiniais kompiuteriais, interaktyviomis grindimis, interaktyviais „iMO-LEARN“ kubais, mėtomais mikrofonais. Projekto metu buvo pravesta 150 „Išmaniojo peliaus PATS laboratorija“ valandėlių. Projektą vykdžiusi priešmokyklinio ugdymo mokytoja parengė Priešmokyklinio ugdymo mokytojo refleksijų užrašus. Šie užrašai yra orientuoti į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojus ir kitus švietimo pagalbos specialistus, kurie savo profesinėje veikloje norėtų diegti pokyčius, skatinančius inovatyvų vaikų komunikavimo ir pažinimo kompetencijų ugdymą. Tikimasi, kad parengti užrašai turės išliekamąją reikšmę ir ja galės naudotis ir kiti specialistai.

Kupiškio vaikų lopšelio-darželio „Saulutė“ priešmokyklinio ugdymo „Boružėlių grupės“ priešmokyklinio ugdymo mokytojo refleksijos užrašai yra priemonė, skatinanti ir formuojanti pedagogų gebėjimą analizuoti, apmąstyti ir vertinti vaikų ugdomosios veiklos vyksmą. Siekiant vaikų ugdymo sėkmės, analizuojama vaikų kalba, bendrasis suvokimas, skatinama vertinti vykstančius procesus ir įsivertinti pasiektus rezultatus. Analizuojami pasiekimai komunikavimo ir pažinimo kompetencijose, fiksuojami pamąstymai apie įvykusi procesą, planuojama tolimesnė veikla, pateikiamos išvados,

          Priešmokyklinio ugdymo mokytojo refleksijos užrašai skirti priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, siekiantiems  konstruktyviai ir detaliai analizuoti ugdymo procesą, siekiantiems konkrečių rezultatų, norintiems  geriau pažinti vaikus.

Priešmokyklinio ugdymo mokytoja parengė Priešmokyklinio ugdymo mokytojo refleksijos užrašus, kurių paskirtis – apmąstyti ir reflektuoti savo pedagoginę veiklą, siekiant projekte dalyvavusių vaikų ugdymo sėkmės. Užrašuose po kiekvienos „Peliaus PATS valandėlės” buvo fiksuojami priešmokyklinio ugdymo vaikų komunikavimo ir pažinimo kompetencijoms ugdyti paveikiausi metodai, užduotys, aptariami jų taikymo ypatumai, fiksuojami mokytojo pastebėjimai veiklos tobulinimui. Projekto metu parengtų užrašų medžiaga, dalinantis gerąja patirtimi buvo naudojama respublikinių konferencijų metu: metodinėje-praktinėje konferencijoje „Žaidimais pagrįsto skaitmeninio ugdymosi lauke scenarijus”, respublikinėje ikimokyklinių ugdymo įstaigų darbuotojų asociacijos „Sveikatos želmenėliai” konferencijoje. Išmaniojo peliaus PATS laboratorijoje įgyvendintos veiklos tęsiamos ir pasibaigus projektui.

          Priešmokyklinio ugdymo mokytojo refleksijos užrašai skirti priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, siekiantiems konkrečių rezultatų, norintiems  geriau pažinti vaikus.

UAB „Smart Continent LT“ atlikto Aukštųjų mokyklų, vykdančių pedagogų rengimo programas, galimybių ir vaidmens užtikrinant pedagogų kvalifikacijos tobulinimo kokybę tyrimo tikslas - atsižvelgiant į užsienio šalių patirtis pasiūlyti Lietuvos pedagogų rengimo centrų funkcijas ir atsakomybes, kuriomis būtų užtikrinta aukšta pedagogų kvalifikacijos tobulinimo kokybė (toliau – PKT).

Tyrime atlikta Lietuvos bei keturių užsienio šalių (Estijos, Suomijos, Nyderlandų ir Airijos) PKT praktikos analizė.

Nustatyta, kad tik Lietuvoje ir iš dalies Suomijoje PKT reglamentuojančiuose teisės aktuose apibrėžta mokytojų teisė dalyvauti PKT renginiuose tam tikrą dienų skaičių.

Finansavimą PKT veikloms visose analizuotose šalyse skiria už švietimą atsakingos ministerijos, PKT teikėjų veiklos taip pat gali būti padengiamos ES struktūrinių fondų ar asmeninėmis pedagogų lėšomis.

Visose šalyse PKT poreikių vertinimas atliekamas keliais lygmenimis. PKT paslaugų teikėjai, atsižvelgdami į poreikius, rengia bei vykdo įvairias pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programas, kursus, mokymus, seminarus, kūrybines dirbtuves, mokslinių tyrimų ir plėtros projektus.

Tyrime analizuotose šalyse veikia skirtingos profesinio augimo išorinės ir vidinės stebėsenos sistemos.

Visose nagrinėtose šalyse PKT paslaugų kokybę privalo užtikrinti patys PKT paslaugų teikėjai. Kokybės užtikrinimas vykdomas per akreditacijos – PKT programų arba teikėjų – sistemą bei grįžtamojo ryšio rinkimą iš pedagogų, lankiusių PKT veiklas.

Lyginant Lietuvos ir nagrinėtų užsienio šalių aukštųjų mokyklų / pedagogų rengimo centrų funkcijas PKT sistemoje, nustatyta, kad Lietuvos aukštosios mokyklos / pedagogų rengimo centrai atliekamų funkcijų gausa išsiskiria kitų šalių kontekste, bet atliekamos funkcijos nesiskiria, skiriasi jų mastai.

Atsižvelgiant į tai, kad aukštųjų mokyklų / pedagogų rengimo centrų pagrindinis vaidmuo – rengti pedagogus ir kurti bei skleisti inovacijas, šioms įstaigoms siūloma deleguoti tokias funkcijas:

• dalyvauti nustatant nacionalinius PKT poreikius.
• rengti ir vykdyti nacionalines PKT programas.
• dalyvauti akredituojant kitų PKT paslaugų teikėjų programas.

 Išanalizavus Lietuvos bei užsienio šalių praktikas, tyrimo ataskaitoje pateikiamos rekomendacijos visai PKT sistemai.

Vertinama, kad įgyvendinus tyrimo ataskaitoje pateiktas rekomendacijas, šie pokyčiai sudarytų palankesnes sąlygas geriau atliepti mokytojų poreikius bei prisidėtų prie tikslingo švietimo praktikos tobulinimo.

UAB „Smart Continent LT“ atlikto Pedagoginės stažuotės modelio Lietuvoje įgyvendinimo galimybių vertinimo tyrimo tikslas- įvertinti pedagoginės stažuotės modelio alternatyvų taikymo Lietuvoje galimybes.

Atlikta keturių alternatyvų analizė vertinant galimas koordinuojančias institucijas – centrinį nacionalinį koordinatorių, aukštąsias mokyklas / pedagogų rengimo centrus, savivaldybes (ir jų švietimo centrus) bei ugdymo įstaigas. Kiekviena iš šių alternatyvų buvo įvertinta įvairiais aspektais: finansiniu, komunikaciniu, teisiniu, vadybiniu ir kitais.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad geriausiai įvadinė mokytojų programa būtų koordinuojama nacionalinio koordinatoriaus arba aukštųjų mokyklų ir pedagogų rengimo centrų.  Nacionalinio koordinatoriaus alternatyva pareikalautų mažiausių papildomų finansinių, administracinių resursų, teisinių pokyčių, tad ir projekto dalyvių buvo įvertinta kaip pageidaujama.

Aukštosios mokyklos taip pat galėtų koordinuoti visą įvadinės mokytojų programos procesą. Tokios alternatyvos pagrindinis privalumas – geriau užtikrinama, kad pedagogikos studijas baigę absolventai galėtų ir toliau gauti pagalbą iš savo dėstytojų bei padrąsintų juos įgyvendinti ugdymo inovacijas mokyklose.

Išnagrinėjus visas galimas koordinatoriaus alternatyvas bei teisinės aplinkos palankumą įgyvendinti pokyčius rekomenduojama įgyvendinti aukštųjų mokyklų kaip pagrindinio koordinatoriaus alternatyvą.

Nacionalinio koordinatoriaus modelis galėtų būti efektyvus pedagoginės stažuotės koordinavimo modelis ir tai yra pagrindinė alternatyva aukštųjų mokyklų kaip koordinatorių modeliui.

Atlikta alternatyvų analizė turėtų padėti LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijai nuspręsti, kaip turėtų veikti pedagoginės stažuotės modelis, o švietimo bendruomenei diskutuoti dėl  efektyviausio modelio parinkimo ir įgyvendinimo.

PPMI Group, UAB atlikto Numatomų struktūrinių pokyčių poveikio pedagogų rengimui vertinimo tyrimo paskirtis yra nustatyti, kaip turėtų būti tobulinamas pedagogų rengimas (kandidatų atranka į pedagogines studijas ir pedagoginių studijų struktūra, turinys bei procesas) keičiantis nacionaliniam ugdymo turiniui ir švietimo sistemos struktūrai (priešmokyklinio ugdymo ankstinimas, įtraukiojo ugdymo plėtra).

        Atlikta analizė ir Lietuvos švietimo sistemos bruožų bei pedagogų rengimo organizavimo palyginimas su užsienio šalių praktika ir pokyčių įgyvendinimo patirtimi per pastarąjį dešimtmetį leido išskirti pagrindines pedagogų rengimo kaitos kryptis Lietuvoje:

1. Aukštesni reikalavimai pedagogų kvalifikacijai.

2.Įtraukiajam ugdymui reikalingų kompetencijų ir pajėgumų stiprinimas.

3. Pedagoginėms kompetencijoms ir profesinėms vertybėms formuoti skirto studijų turinio stiprinimas.

4. Mokomojo dalyko žinioms ir didaktikai skirto studijų turinio stiprinimas.

5. Galimybių įgyti integruotam ugdymui reikalingas kompetencijas pedagogų rengimo studijų metu sudarymas.

6. Motyvacijos vertinimas studijų metu ir kuo ankstyvesnis susipažinimas su pedagogo profesija praktikoje.

7. Pedagogus rengiančių ir edukologijos mokslą plėtojančių institucijų, politikos formuotojų, ugdymo įstaigų ir mokytojų bendradarbiavimas.

           Remiantis šiomis pasiūlytomis pedagogų rengimo kaitos kryptimis pateiktas hipotetinis Lietuvai tinkantis pedagogų rengimo modelis ir numatytos priemonės jam įveiklinti.

Šis tyrimas orientuotas į pedagogus rengiančių aukštųjų mokyklų, pedagogų rengimo centrų, edukologijos mokslą plėtojančių institucijų darbuotojus, politikos formuotojus.. Tikimasi, kad atliktas tyrimas turės išliekamąją reikšmę, o jo rezultatais galės naudotis ir kiti specialistai.

Viešosios įstaigos „Šiuolaikinių didaktikų centras“ ekspertų grupės parengto  Pradedančiųjų pedagogų stažuotės modelio ir stažuotės stebėsenos paskirtis konceptualizuoti pedagoginės stažuotės įgyvendinimo ir stebėsenos procesą. Modelis apima reikalavimų pedagoginių stažuočių dalyviams aprašymą; pedagoginių stažuočių proceso organizavimo ir vertinimo aprašymą; pedagoginių stažuočių procesų stebėseną.

Dokumente apibrėžiamos pagrindinės sąvokos, pedagoginės stažuotės principai, aprašomi organizavimo etapai, dalyvių funkcijos ir atsakomybės, komunikaciniai ryšiai, pristatomos gairės pedagoginių stažuočių turiniui. Siūloma pedagoginėms stažuotėms suteikti nacionalinį statusą, įgyvendinant jas kaip individualų profesinį tobulėjimą instituciniame ir nacionaliniame lygmenyse. Instituciniame lygmenyje stažuotojui teikiama parama įgyvendinti individualų stažuotės planą, o nacionaliniame lygmenyje sudaromos galimybės pedagoginę patirtį reflektuoti, ją aptarti platesnėje bendruomenėje, mokytis naujų dalykų ir (ar) gilintis į specifinius klausimus.

Modelio tiesioginės tikslinės grupės: pradedantieji pedagogai, mentoriai, stažuotės vadovai, švietimo įstaigų pedagoginės bendruomenės.

Netiesioginės tikslinės grupės – nacionalinio ir savivaldybių lygmens švietimo politikos atstovai, pedagogų kvalifikacijos tobulinimo institucijų specialistai ir pedagogus rengiančių aukštųjų mokyklų dėstytojai.

          Tikimasi, kad modelis turės išliekamąją reikšmę, pradėjus įgyvendinti pedagoginė stažuotę, kaip tęstinio profesinio tobulėjimo formą, įtvirtintą Pedagogų rengimo reglamente (2018).

Viešosios įstaigos „Šiuolaikinių didaktikų centras“ ekspertų grupės parengtą  Pedagogų kompetencijų vertinimo, jų pripažinimo ir taikymo profesinėje veikloje instrumentų paketą sudaro mokytojų ir pagalbos mokiniui (išskyrus psichologus) atnaujintas kompetencijų aprašas (toliau – Kompetencijų aprašas) ir pedagogų kompetencijų vertinimo įrankių rinkinys (toliau – Kompetencijų vertinimo rinkinys), skirtas pedagogų kompetencijų nustatymui, pripažinimui ir profesinio augimo planavimui. Kompetencijų aprašas ir Kompetencijų vertinimo rinkinys taikomas pedagogo kvalifikaciją turintiems asmenims.

Kompetencijų aprašas reglamentuoja pedagogų, kaip juos apibrėžia Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (Žin., 2011, Nr. 38-1804), profesinės veiklos kompetencijų sritis, lygmenis bei jų turinį. Kompetencijų aprašu nustatomos pedagogo profesinio tobulėjimo gairės, padedančios pedagogui įsivertinti profesinę veiklą, numatyti ir tikslingai planuoti tolesnį profesinį augimą bei tobulėjimą.

Kompetencijų aprašas ir Kompetencijų vertinimo rinkinys taikomas šiais atvejais: a) pedagogų profesinės veiklos įsivertinimui ir refleksijai; b) nusakant reikalavimus pedagogų profesinei veiklai; c) planuojant pedagogų karjeros galimybes; d) vertinant pedagogų profesines kompetencijas ir veiklos rezultatus; e) rengiant ir įgyvendinant pedagogų kompetencijų tobulinimo programas.

Šiame dokumente pateikti pedagogo profesijos kompetencijų vertinimo instrumentai yra įrankis kasmetiniam pedagogų profesinių kompetencijų į(si)vertinimui, siekiant jas tikslingai, nuosekliai, konstruktyviai ir sistemingai tobulinti.

Tikimasi, kad šis dokumentas taps pedagogo karjeros gairėmis.

Viešosios įstaigos „Socialinių inovacijų institutas“ ekspertų grupės parengta Metodinė priemone „Pradedančiųjų pedagogų stažuotė“ švietimo įstaigos steigėjui/savininkui/priežiūros institucijai siekiama padėti steigėjo institucijai formuoti teigiamą požiūrį į pedagoginę stažuotę, geriau suprasti jos prasmę ir procesinius elementus. Metodinėje priemonėje išsamiai aptariama, kokia yra pradedančiojo mokytojo stažuotės samprata, pateikiama jos organizavimo užsienio šalyse pavyzdžių. Supažindinama, kaip stažuotė planuojama, organizuojama, vykdoma ir įvertinama. Pristatomos rekomendacijos, kaip priežiūros institucija gali prisidėti prie stažuočių veiksmingo įgyvendinimo bendradarbiaudama su švietimo įstaigomis, švietimo centrais ir kitomis priežiūros institucijomis.

Tikimasi, kad metodinė priemonė paskatins savivaldybių švietimo skyrius ir savivaldybėje veikiančias švietimo paramos institucijas aktyviai prisidėti įgyvendinant pedagogines stažuotes, gerins savivaldybėse veikiančių švietimo įstaigų ugdymosi proceso organizavimo ir rezultatų plačiąja prasme kokybę, padės suprasti ugdymo įstaigoms, kad pagalba, randant pedagogus ir įvesdinant juos į sėkmingą profesinę veiklą, nėra tik pačios įstaigos ar tik pedagogo reikalas. Taip pat padės atrasti naujų galimybių ir priemonių, skatinančių savivaldybes tapti švietimo inovacijų diegimo lyderėmis, padės spręsti pedagogų trūkumo klausimus, augins pasitikėjimą ugdymo įstaigomis.

Viešosios įstaigos „Socialinių inovacijų institutas“ ekspertų grupės parengta Metodinė priemonė „Pradedančiųjų pedagogų stažuotė“ stažuotės vadovui skirta pradedančiųjų pedagogų stažuočių vadovams, laikomiems aktyviais pedagoginės stažuotės dalyviais. Priemonės tikslas – išsamiau išanalizuoti stažuotės vadovo atsakomybes ir galimybes, susijusias su dalyvavimu vykdant pedagoginę stažuotę, taip pat padėti formuoti nuostatą apie pedagoginės stažuotės prasmę, kelti ir įgyvendinti stažuotės idėjas bei pritaikyti įgytą patirtį įvairiuose kontekstuose. Priemonėje apibendrintos stažuotės vadovų patirtys, kuriomis galėtų pasinaudoti pedagogus rengiančių aukštųjų mokyklų dėstytojai, praktikų vadovai, siekdami gerinti studijų kokybę, taip pat aukštųjų mokyklų atstovai, kurie ketina prisidėti ar jau prisideda prie mokymų, konsultacijų ir kitų renginių pradedantiesiems pedagogams ir mentoriams organizavimo. Metodinėje priemonėje išsamiai aptariama, kaip įsivertinti turimas stažuotės vadovo kompetencijas, kokios gali būti jo veiklos, kaip teikti paramą stažuotojui, kaip užtikrinti stažuotės proceso kokybę ir kelti idėjas, kaip turimas patirtis būtų galima pritaikyti ne tik globojant pradedančiuosius pedagogus, bet taip pat stiprinant jų pasirengimą studijų metu.

Viešosios įstaigos „Socialinių inovacijų institutas“ ekspertų grupės parengta Metodinė priemone „Pradedančiųjų pedagogų stažuotė“ švietimo įstaigos administracijai siekiama atskleisti pedagoginės stažuotės reikšmę ir jos teikiamas galimybes, supažindinti su jos įgyvendinimo etapais, stažuotės dalyvių funkcijomis ir atsakomybėmis, pateikti naudingų patarimų, kuriais galės pasinaudoti pradedantysis pedagogas ir jo mentorius stažuotės metu. Pateikta informacija ir rekomendacijos turėtų padėti sklandžiai siekti profesinio augimo tikslų, pasinaudoti teikiama parama bei suprasti, kaip galima prisidėti prie stažuotės sėkmės. Metodinėje priemonėje stažuotojas ir mentorius supažindinami su jų pačių ir kitų dalyvių atsakomybėmis, pedagoginės stažuotės proceso elementais, pateikiamos platesnės metodinės rekomendacijos dėl svarbiausių stažuotės aspektų. Pateikta medžiaga turėtų padėti stažuotojui ir mentoriui suprasti, kaip pasirengti stažuotei, kaip įsivertinti savo kompetencijas, ir padėti parengti stažuotės planą. Ši medžiaga taip pat turėtų padėti išsiaiškinti, kaip bendradarbiaujant ne tik stiprinti profesines kompetencijas, bet ir spręsti kylančius klausimus, susijusius su ugdomosiomis veiklomis, dažniausiai kylančias problemas ir kaip pristatyti stažuotės rezultatus.

Metodinė priemonė pristato pradedančiųjų pedagogų stažuotes ir yra skirta pradedančiajam pedagogui ir jo mentoriui.

Viešosios įstaigos „Socialinių inovacijų institutas“ ekspertų grupės parengta Metodinė priemonė „Pradedančiųjų pedagogų stažuotė“ švietimo įstaigos administracijai skirta tinkamai pasirengti ir organizuoti pedagogines stažuotes, atrasti ir kurti veiksmingus būdus, kaip padėti pradedančiajam pedagogui plėtoti kompetencijas ir telkti švietimo įstaigos bendruomenę, kuri būtų pasirengusi kolegialiai padėti pradedančiajam mokytojui integruotis į švietimo įstaigos bendruomenę. Čia pateikta informacija turėtų padėti visai švietimo įstaigos bendruomenei aktyviai įsitraukti į stažuotės įgyvendinimo programą, suvokiant tai kaip inovatyvią pradedančiųjų pedagogų pritraukimo priemonę, nenutrūkstamą profesinio tobulėjimo ir bendruomeninių ryšių stiprinimo, mentorystės kultūros ir kolegialios pagalbos teikimo įgūdžių tobulinimo galimybę. Tikimasi, kad priemonėje atskleidžiamos stažuotės proceso dalyvių funkcijos ir pateikiamos rekomendacijos padės kurti sąlygas, kurios motyvuos dalyvauti stažuotėje, atsakingai parinkti labiausiai tinkamą mentorių ir stažuotės vadovą, atliepti dalyvių poreikius ir laiku suteikti pagalbą, atlikti stažuotės stebėseną ir vertinimą, taip pat bendradarbiauti su stažuotės dalyviais už švietimo įstaigos ribų.

Metodinė priemonė pristato pradedančiųjų pedagogų stažuotes ir yra skirta švietimo įstaigos, kurioje atliekama stažuotė, administracijai.

Švietimo mainų paramos fondo parengtos strategijos ir priemonių plano „Lietuvos profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo tarptautiškumo plėtros strategija“ paskirtis yra sukurti pagrindą Lietuvos profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo tarptautiškumo kryptingai tęstinei plėtotei, nustatant pagrindines tarptautiškumo plėtros kryptis. Lietuvos profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo tarptautiškumo plėtros strategijos parengimo tikslas – remiantis nacionalinių bei europinių strateginių dokumentų, užsienio šalių ir Lietuvos profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo tarptautiškumo situacijos analizės rezultatais, parengti ilgalaikę Lietuvos profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo tarptautiškumo plėtros strategiją iki 2030 metų, jos įgyvendinimo priemonių planą ir stebėsenos rodiklius, kurie taptų pagrindu Nacionalinei profesinio mokymo plėtros strategijai ir suaugusiųjų švietimo tarptautiškumo plėtros dokumentams rengti. Strategija apima: fundamentinius strategijos įgyvendinimo principus; Lietuvos profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo tarptautiškumo krypčių pagrindimą; socialinės ir teisinės aplinkos gerinimo, mokymosi ir praktikos tarptautinimo, profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo tarptautiškumo skatinimo rinkodaros gaires ir pan.; prioritetinius regionus ir šalis, į kurias būtų nukreipta tarptautiškumo plėtra. Tikimasis, kad strategijos ir jos priemonių planas užtikrins nacionalinių profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo prioritetinių plėtros krypčių ir tarptautiškumo veiklų integralumą ir veiksmingumą, skatins kvalifikuotų specialistų, konkurencingų Lietuvos ir tarptautinėje darbo rinkoje, rengimą, stiprins ir gerins tarpregioninį bendradarbiavimą, prisidės prie teigiamo Lietuvos profesinio mokymo ir suaugusiųjų švietimo įvaizdžio kūrimo, geresnio profesinio mokymo atitikimo darbdavių poreikiams ir geresnio besimokančiųjų įsidarbinimo pabaigus mokymosi programą.

Dėl žaliavų paklausos ir pasiūlos svyravimų, lemiančių žaliavų kainų pokyčius ir žaliavų tiekimo sutrikimus, šalies verslo subjektai gali patirti neigiamą žaliavų rinkų svyravimų poveikį tiek importuodami įvairias žaliavas ir tarpinius produktus, tiek eksportuodami žaliavas ir pagamintus produktus, todėl žaliavų rinkų tendencijų stebėsena yra itin svarbi verslo subjektų strateginių veiklos rizikų valdymo kontekste.

Žaliavų rinkų apžvalgoje analizuojamas žaliavų poreikis ir suvartojimas Lietuvoje, identifikuojamos nacionaliniu mastu svarbiausios žaliavų grupės ir žaliavos, analizuojamos žaliavų kainų kitimo tendencijos ir perspektyvos bei antrinių žaliavų panaudojimas Lietuvoje.

Žaliavų rinkų apžvalgos pabaigoje pateikiamos apibendrinančios išvados ir įžvalgos.