Sukurti produktai

Remiantis ES valstybių narių aukštesniosios valstybės tarnybos ir aukščiausiųjų kategorijų valstybės tarnautojų (Lietuvoje tai 18 – 20 kategorijų valstybės tarnautojai, toliau – AV) bei įstaigų vadovų kompetencijų valdymo gerąja patirtimi, identifikuoti pasiūlymai Lietuvos AV ir įstaigų vadovų kompetencijų valdymo sistemai, kuri galėtų būti taikoma Lietuvos valstybės tarnyboje.

Visuomenės dalyvavimas valstybės ir savivaldybių institucijoms priimant sprendimus skatina pilietinės visuomenės formavimąsi, kartu ugdo ir pačių piliečių atsakomybę už savo teisių realizavimą, o tai užtikrina demokratijos plėtrą. Lietuvos Respublikos Konstitucija kaip aukščiausią galią turintis, pagrindinis teisės aktas įtvirtina pamatines tiek piliečių, tiek kitų asmenų teises. Taip pat nustato bendruosius principus, užtikrinančius asmenų dalyvavimą viešųjų reikalų tvarkyme, sprendimų priėmime. Piliečiai ir kiti asmenys įsitraukti į valstybės gyvenimą, valdžios sprendimų priėmimą ir jame dalyvauti gali tiek kaip atskiri individai, tiek susibūrę į nevyriausybines organizacijas (NVO), kurių bent vienas iš siekių yra spręsti klausimus, problemas, aktualias ne tik siauram jos narių ratui, bet svarbias ir atstovaujamai platesnei grupei ar visai visuomenei. Šiuo atveju leidinyje bus skiriama nemažai dėmesio NVO sampratos, teisinių formų, steigimo bei valdymo atskleidimui. Todėl ir šis leidinys suskirstytas į skirtingas dalis, pirmiausia aptariant pamatines nuostatas, įtvirtinančias piliečių bei kitų asmenų teisę dalyvauti valstybės valdyme bei valdžios sprendimų priėmime. Toliau bus aptariama, kaip yra suprantama nevyriausybinė organizacija Lietuvoje, koks jos teisinis statusas, bei aptariami steigimo bei valdymo teisiniai bei praktiniai aspektai. O vėlesnėse dalyse atskleidžiami atskiri dalyvavimo sprendimų procese būdai, kaip piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisė, peticijos teisės ir pan. Paskutiniuose skyriuose atskleidžiami praktiniai mechanizmai, siekiant užtikrinti informacijos iš valdžios institucijų gavimą bei pateikimą, bei valdžios institucijų sprendimų teisėtumo kontrolę. Metodinėje priemonėje pateikiami praktiniai pavyzdžiai, kaip teikti siūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms, kaip juos įforminti, kaip rengti ir teikti įvairius pranešimus bei skundus, kaip rengti peticijas, organizuoti agitacines akcijas ir pan. Ji tarnaus kaip praktinis įrankis, siekiant efektyvinti ir aktyvinti NVO ir vietos bendruomenės dalyvavimą viešojo valdymo procesuose. Metodinėje priemonėje taip pat pateikiamos edukacinės užduotys, padedančios gilinti organizacijų narių žinias ir kompetencijas.

Norint sėkmingai įgyvendinti informatikos turinį pradiniame ugdyme, reikia kuo tiksliau identifikuoti galimus sunkumus ir iššūkius. Šiuo metu, kai informatika dar nėra privalomai integruojama į pradinį ugdymą visos šalies mastu, yra labai palankus metas ištirti, ar mokytojai per pamokas jau ugdo tam tikrų informatikos sričių mokinių gebėjimus ir kurias sritis jie pasirenka, o taip pat išsiaiškinti, kurių informatikos sričių mokymui mokytojams reikėtų daugiau pagalbos ir kompetencijos tobulinimo.

Atliktas Lietuvos pradinio ugdymo programas įgyvendinančių mokyklų potencialo ir pasirengimo įgyvendinti integruotą informatikos programą pradiniame ugdyme tyrimas, taikant kiekybinį metodą internetinės apklausos būdu. Tyrimo tikslinė grupė – pradinių klasių mokytojai. Tyrimo klausimynas sudarytas iš 38 klausimų, suskirstytų į 5 grupes: Informacija apie pradinių klasių mokytoją ir mokyklą, Pamokose taikoma aparatinė įranga ir edukacinės priemonės, Mokinių gebėjimų ugdymas, Neformaliojo ugdymo veiklos, Mokytojų skaitmeninio raštingumo / dalykinės kompetencijos tobulinimas. Anketą sudarė dichotominiai, atviri ir uždari klausimai, ne visi klausimai buvo privalomi.

Pagal klausimyną suprojektuotos internetinės anketos adresas buvo išsiųstas visų Lietuvos savivaldybių švietimo padalinių vadovams. Atsakymus į anketos klausimus pateikė 1342 pradinių klasių mokytojai (t. y. 20,8 % Lietuvos pradinių klasių mokytojų) iš 52 savivaldybių (t.y. 86,7 % Lietuvos savivaldybių).

Gauti rezultatai bus naudojami pritaikant kvalifikacijos tobulinimo programas visuotiniam diegimui, planuojant konsultacijų aprėptį ir turinį visuotinio programos diegimo etape.

Gerosios praktikos vadove išanalizuota šalies ir užsienio patirtis dėl rašymo mokymo 1-4 klasėse ir pateiktos metodinės mokymo ir vertinimo rekomendacijos ir gerosios praktikos pavyzdžiai, dėl rašymo kokybės tobulinimo ir pasiekimų gerinimo.

Šiose gairėse yra nustatyti pagrindiniai Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo principai, nurodantys, kaip institucijoms įsitraukti, kaip tinkamai parengti strateginius dokumentus bei įsitraukti ir aktyviai dalyvauti tarptautinėse vystomojo bendradarbiavimo programose ir projektuose. Gairėse numatytos Lietuvos prioritetinės tematinės sritys, svarbiausios užsienio šalys-partnerės ir atitinkamų vystomojo bendradarbiavimo institucijų fondai, kurių pagalba galima būtų finansuoti projektus Lietuvai prioritetinėse srityse svarbiausiose šalyse-partnerėse.

Ši praktinė brošiūra yra naudingas įrankis Lietuvos viešojo valdymo institucijoms ir jų darbuotojams, siekiant rasti informaciją apie tarptautines vystomojo bendradarbiavimo programas ir Lietuvos viešojo valdymo institucijų galimybes jose dalyvauti.

Programos paskirtis – tobulinti profesijos mokytojų medienos gaminių projektavimo ir gamybos technologines kompetencijas. Apklausos metu buvo išsiaiškintas mokytojų poreikis įgyti medienos gaminių projektavimo ir gamybos technologines kompetencijas: susipažinti su medienos gaminių projektavimo ir gamybos technologinių procesų organizavimu Lietuvos įmonėse, medienos gaminių projektavimo ir gamybos technologijų naujovėmis bei plėtros tendencijomis Lietuvoje ir užsienyje, tobulinti grafinio langų, durų ir laiptų projektavimo, konstravimo specialiomis programomis, langų, durų ir laiptų gamybos staklėmis su kompiuterizuota įranga technologines kompetencijas.

Programa susideda iš dviejų bendrųjų ir vieno specialiojo modulių. Siekdamas gauti programos baigimo pažymėjimą, profesijos mokytojas turi baigti mokymą pagal  abu bendruosius ir specialųjį modulius. Bendra programos trukmė mokytojui - 84 akademinės valandos.

Programos tikslinė grupė (dalyviai) – profesinio mokymo įstaigų profesijos mokytojai, rengiantys specialistus medienos pramonei ir mokinantys projektuoti bei gaminti medienos gaminius.

http://pmdtkt.kpmpc.lt/medienos-pramones-sektorius/

Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. šalies ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupėse diegiamas Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas ir atnaujinta Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa, kurie keičia požiūrį į ikimokyklinio/priešmokyklinio ugdymo kokybę bei rezultatus. Tyrimo tikslas –atskleisti, kokias pažangias inovatyvias pedagogines praktikas, ugdymo metodus bei ugdymo priemones taiko pedagogai ir kokių priemonių labiausiai pasigendama įgyvendinant ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas.
Vykdant tyrimą taikyta mišri kiekybinių ir kokybinių tyrimų strategija. Tyrimą sudarė du tarpusavyje susiję etapai. Pirmiausia atliktas kiekybinis tyrimas, kurio metu išsiaiškinta šalies ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo srityje įgyvendinamų pažangių praktikų ir inovacijų situacija, nustatytos sritys, kuriose ugdymo kokybė aukštesnė ir kuriose pedagogams reikia daugiau paramos, atskleistas pažangių praktikų poveikis vaikų pasiekimams ir ugdymosi kokybei, pedagogų profesiniam tobulėjimui ir šeimų poreikių tenkinimui.
Buvo atliktas kokybinis tyrimas, siekiant atskleisti vertingas pažangias praktikas, jų poveikį ugdymo kokybės kaitai, inovacijų vadybos ypatumus, inovatyvių pedagoginių praktikų paieškos, kūrimo ir įgyvendinimo barjerus bei paramos poreikį įstaigoms.
Tyrimo imtis - 5374 respondentai Lietuvos valstybinių ir privačių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas įgyvendinančių įstaigų vadovai, jų pavaduotojai ugdymui, ikimokyklinio/priešmokyklinio ugdymo pedagogai, kiti pedagoginiai darbuotojai, ugdytinių tėvai arba globėjai.
Apibendrinant tyrimą galima teigti, kad pedagogai pripažįsta naujovių diegimo poveikį vaikų ugdymui, jų pasiekimams ir kompetencijoms, pedagogų profesiniam tobulėjimui.
Tyrime lyginama didmiesčių, miestų ir kaimų, dirbančių valstybinėse bei privačiose ugdymo įstaigose, pedagogų nuomonė apie inovatyvių priemonių, veiklų ir būdų įgyvendinimą.
Kiekybinis tyrimas atskleidė pažangias pedagogines praktikas skatinančius veiksnius (švietimo politikos, vadybiniai ir metodiniai veiksniai; vaikų, tėvų ir pedagogų keitimosi inovatyviomis idėjomis veiksniai) bei inovatyvių pedagoginių praktikų įgyvendinimo trukdžius (trukdžiai, susiję su įstaigos struktūra, finansais, personalo kvalifikacijos tobulinimu, trukdžiai, susiję su pedagogų amžiumi, motyvacija ir gebėjimais, trukdžiai, susiję su inovacijų stokojančia įstaigos kultūra bei vadovų ir tėvų palaikymo stoka).
Kokybinis tyrimas atskleidė, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigose įgyvendinamos tiek STEAM, tiek ir Darnios plėtros įvairios inovatyvios veiklos, naudojamos modernios priemonės ir taikomi inovatyvūs ugdymo būdai. Tyrimas išryškino skirtingus pedagogų gebėjimus kurti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo inovatyvias veiklas ir praktikas ir nepakankamą pedagogų orientavimąsi į vaikų ugdymo(si) rezultatus (pasiekimus ar kompetencijas).
Vadybinių inovacijų kūrimo ir sklaidos aspektų tyrimas atskleidė, kad inovacijos šiame sektoriuje daugeliu atveju yra kuriamos, inicijuojamos pačių pedagogų, kuriuos skatina vadovai, savivaldybių ar kitų institucijinicų ijuojami projektai, konkursai ir pan. Įvardinti ir neigiami aspektai inovacijų vadybos srityje (pvz. stokojama bendradarbiavimo su universitetais, tobulintina pedagogų profesinio augimo sistema, projektų iniciavimo ir partnerių paieškos bazė ir kt.)
Tyrimo ataskaitoje pateiktos išvados ir rekomendacijos dėl metodinės medžiagos priemonių rinkinių pedagogams, įgyvendinantiems ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas.

Vartotojų pasitenkinimo viešosiomis/ administracinėmis paslaugomis savivaldybėse Tyrimas buvo atliktas Panevėžio miesto savivaldybėje. Tyrimo tikslas buvo nustatyti vartotojų pasitenkinimą savivaldybių teikiamomis/ administruojamomis paslaugomis. Jo klausimynas buvo sudarytas remiantis 2009 m. Vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtinta „Viešųjų paslaugų vartotojų patenkinimo indekso apskaičiavimo metodika“.

Vartotojų pasitenkinimo viešosiomis/ administracinėmis paslaugomis savivaldybėse Tyrimas buvo atliktas Panevėžio rajono savivaldybėje. Tyrimo tikslas buvo nustatyti vartotojų pasitenkinimą savivaldybių teikiamomis/ administruojamomis paslaugomis. Jo klausimynas buvo sudarytas remiantis 2009 m. Vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtinta „Viešųjų paslaugų vartotojų patenkinimo indekso apskaičiavimo metodika“.

Produktas skirtas didinti sveikatos raštingumą ir informuotumą apie užkrečiamųjų ligų profilaktiką.

https://www.youtube.com/watch?v=L0t2u5shepk

„Finansinių paskatų ir paslaugų jaunoms ir vaikus auginančioms šeimoms plėtros galimybių analizės tyrimas“ (toliau – Tyrimas) vykdytas siekiant įvertinti Lietuvoje taikomų šeimos politikos priemonių efektyvumą, prieinamumą, kokybę bei plėtros galimybes, jų poveikį gimstamumo, migracijos, šeimų stabilumo, skurdo ir socialinės atskirties reiškiniams. Tyrimas taip pat apima gerosios Europos Sąjungos  šalių – Estijos, Danijos, Prancūzijos, Slovėnijos ir Suomijos – praktikos analizę, leidžiančią perimti užsienio šalių patirtį šeimos politikos srityje ir Lietuvos vykdomą šeimos politiką įvertinti tarptautiniame kontekste. Sujungdamas Lietuvos šeimos politikos efektyvumo ir užsienio šalių gerosios praktikos analizių rezultatus Tyrimas pateikia rekomendacijas Lietuvos šeimos politikos tobulinimui, atliepiančias šaliai kylančius iššūkius ir apimančias geriausią užsienio šalių praktiką.

Tyrimo pabaigoje pateikiamos rekomendacijos siūlo patobulinimus dviejose pagrindinės Lietuvos šeimos politikos srityse. Pirma rekomendacijų dalis skatina pakeitimus, susijusius su pagrindinio šeimos politikos uždavinio atnaujinimu, kuriuo, atsižvelgiant į užsienio šalių patirtį, raginama laikyti efektyvesnę tėvų integraciją į darbo rinką kuriant geresnes sąlygas derinti šeimos ir profesines pareigas. Antroji rekomendacijų dalis susijusi su galimybėmis tobulinti lietuviškosios šeimos politikos organizacinius aspektus.

Tyrimas vykdytas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos strateginių dokumentų formuojamus šeimos politikos tikslus, o į keliamus klausimus atsakoma pasitelkiant viešosios politikos analizės metodus, apimančius Lietuvos atvejo studiją ir lyginamąją užsienio šalių politikos analizę. 

Programa parengta remiantis „INFOBALT“ sukaupta patirtimi, esama IT profesijos mokytojų kvalifikacijų ir kompetencijų situacija bei rinkos poreikiais. Programos tikslas – suteikti pradines programavimo žinias iki šiol neprogramavusiems ir nemokiusiems, tačiau siekiantiems pradėti mokyti programavimo profesijos mokytojams, bei jau keletą metų mokantiems, pažengusiems, besirengiantiems mokyti naują programavimo kalbą/aplinką IT profesijos mokytojams iš profesinių mokyklų. Programa suskaidyta į modulius, atsižvelgiant į turimas kompetencijas mokytojai gali rinktis atskirus jiems aktualius modulius. Programos nuoseklumas: pradedama nuo programavimo pagrindų, toliau suteikiamos esminės serverių operacinių sistemų ir duomenų bazių, programinės įrangos valdymo proceso įgūdžiai ir žinios, o tuomet gilinamasi į konkrečias kalbas-aplinkas (Html-CSS, JavaScript, PHP ir Java).

Temos:

1. Programavimas kaip disciplina, algoritmų naudojimas
2. Tarnybinių stočių naudojimas (Linux)
3. Tarnybinių stočių naudojimas (Windows)
4. Reliacinių duomenų bazių naudojimas
5. Žiniatinklio puslapio vartotojo sąsajos programavimas (Html-CSS)
6. Žiniatinklio puslapio vartotojo sąsajos programavimas (JavaScript)
7. Savo paties darbo organizavimas ir valdymas programavimo srityje (SCRUM, JIRA, Git)
8. Objektinis programavimas PHP
9. Programavimas JAVA kalba

Programos apimtis 196 val. (kontaktinės valandos), 9 kreditai. Visose temose teorija sudaro iki 25%, praktika ne mažiau 75% kontaktinių valandų apimties.

Informacijos šaltiniai: Java programuotojo mokymo programa, Žiniatinklio programuotojo mokymo programa, IT profesijos mokytojų apklausa, susitikimai-interviu su įmonių ir profesinių mokyklų atstovais.

http://pmdtkt.kpmpc.lt/informaciniu-ir-rysiu-technologiju-irt-sektorius/

Grunto kasimo, įtvirtinimo ir kitų darbų iškasose technologinės kompetencijos tobulinimo programa parengta vykdant projektą ,,Lietuvos statybų sektoriaus profesijos mokytojų technologinių kompetencijų tobulinimas“  (toliau Projektas). Projekto tikslas - sudaryti sąlygas statybos programų profesijos mokytojams  įgyti naujas bei  patobulinti  turimas statybos srities  technologines kompetencijas. Programa padės profesijos mokytojams įgyti technologinių kompetencijų grunto kasimo, įtvirtinimo ir kitų darbų iškasose procese. Mokymas realiomis darbo sąlygomis labai naudingas tiek patyrusiems, tiek pradedantiesiems mokytojams. Programa suformuota atsižvelgiant į profesijos mokytojų, įmonių atstovų poreikius. Mokymo programa aktuali tuo, kad parengta atsižvelgiant į profesijos mokytojų poreikius gerinti praktinius įgūdžius realiomis darbo sąlygomis. Tai suteiks galimybę tobulinti mokymus rengiant šios srities darbuotojus.

       Programos paskirtis – sudaryti galimybę profesijos mokytojams tobulinti grunto kasimo, įtvirtinimo ir kitų darbų iškasose technologines kompetencijas. Apklausos metu buvo išsiaiškintas mokytojų poreikis įgyti runto kasimo, įtvirtinimo ir kitų darbų iškasose technologiness kompetencijas: tobulinti grunto kasimo, įtvirtinimo ir kitų darbų iškasose technologines kompetencijas.

Programa susideda iš vieno specialiojo modulio. Bendra programos trukmė - 24 val. Siekdamas gauti programos baigimo pažymėjimą, profesijos mokytojas turi baigti mokymą pagal  vieną specialųjį.

Programos tikslinė grupė (dalyviai) – profesinio mokymo institucijų statybos sektoriaus profesijos mokytojai, rengiantys specialistus statybos pramonei ir mokantys statybos  grunto kasimo, įtvirtinimo ir kitų darbų iškasose technologinių kompetencijų.

Profesijos mokytojo įgytos kompetencijos formaliai bus vertinamos „įskaityta” arba „neįskaityta“, atlikus numatytas savarankiškas užduotis.

Mokant pagal programą naudojami mokymo metodai: pažintinis vizitas, instruktavimas, pasakojimas, paskaita, demonstravimas, lyginimas, diskusija, praktinis mokymas.

 Mokymo medžiagos tipai:  paskaitų konspektai, skaidrės, demonstracinė medžiaga, įmonių techninė dokumentacija, instrukcijos, technologinių procesų aprašymai, video medžiaga ir kt.  Mokymo medžiaga bus parengta popierine bei elektronine forma ir pateikta kiekvienam mokymo dalyviui prieš prasidedant mokymams.

Išankstinio pasirengimo iš programos dalyvių nereikalaujama.

Mokymas bus organizuojamas pagal iš anksto su mokytoju ir mokymo įstaiga suderintą individualų grafiką Lietuvos statybininkų asociacijos įmonėse, statybos sektoriniuose praktinio mokymo centruose, kurie įsikūrę Vilniaus statybininkų rengimo centre, Kauno statybos ir paslaugų mokymo centre, Alytaus profesinio rengimo centre, Panevėžio profesinio rengimo centre ir Šiaulių profesinio mokymo centre. 

Mokymo vieta bus patikslinama prieš vieną mėnesį iki prasidedant mokymams.

http://pmdtkt.kpmpc.lt/statybos-sektorius/

Statybos technologinio proceso sąmatos skaičiavimo technologinių kompetencijų tobulinimo programa parengta vykdant projektą ,,Lietuvos statybų sektoriaus profesijos mokytojų technologinių kompetencijų tobulinimas“  (toliau Projektas). Projekto tikslas - sudaryti sąlygas statybos programų profesijos mokytojams  įgyti naujas bei  patobulinti  turimas statybos srities  technologines kompetencijas. Programa padės profesijos mokytojams įgyti technologinių kompetencijų statybos technologinio proceso sąmatų skaičiavime. Mokymas realiomis darbo sąlygomis labai naudingas tiek patyrusiems, tiek pradedantiesiems mokytojams. Programos moduliai suformuoti atsižvelgiant į profesijos mokytojų, įmonių atstovų poreikius. Mokymo programa aktuali tuo, kad parengta atsižvelgiant į profesijos mokytojų poreikius gerinti praktinius įgūdžius realiomis darbo sąlygomis. Tai suteiks galimybę tobulinti mokymus rengiant šios srities darbuotojus.

       Programos paskirtis – sudaryti galimybę profesijos mokytojams tobulinti statybos technologinio proceso sąmatos skaičiavimo kompetencijas. Apklausos metu buvo išsiaiškintas mokytojų poreikis įgyti statybos technologinio proceso sąmatos skaičiavimo  kompetencijas: supažindinti profesijos mokytojus su statybos sąmatos skaičiavimo  procesų organizavimu, tatybos technologinio proceso sąmatos skaičiavimo naujovėmis ir plėtros tendencijomis  Lietuvoje ir užsienyje, tobulinti statybos technologinio proceso sąmatos skaičiavimą.

Programa susideda iš dviejų bendrųjų ir vieno specialiojo modulių. Bendra programos trukmė - 48 val. Siekdamas gauti programos baigimo pažymėjimą, profesijos mokytojas turi baigti mokymą pagal  abu bendruosius ir vieną specialųjį modulius.

Programos tikslinė grupė (dalyviai) – profesinio mokymo institucijų statybos sektoriaus profesijos mokytojai, rengiantys specialistus statybos pramonei ir mokantys statybos  technologinio proceso sąmatos skaičiavimo.

Profesijos mokytojo įgytos kompetencijos formaliai bus vertinamos „įskaityta” arba „neįskaityta“, atlikus numatytas savarankiškas užduotis.

Mokant pagal programą naudojami mokymo metodai: pažintinis vizitas, instruktavimas, pasakojimas, paskaita, demonstravimas, lyginimas, diskusija, praktinis mokymas.

 Mokymo medžiagos tipai:  paskaitų konspektai, skaidrės, demonstracinė medžiaga, įmonių techninė dokumentacija, instrukcijos, technologinių procesų aprašymai, video medžiaga ir kt.  Mokymo medžiaga bus parengta popierine bei elektronine forma ir pateikta kiekvienam mokymo dalyviui prieš prasidedant mokymams.

Išankstinio pasirengimo iš programos dalyvių nereikalaujama.

Mokymas bus organizuojamas pagal iš anksto su mokytoju ir mokymo įstaiga suderintą individualų grafiką Lietuvos statybininkų asociacijos įmonėse, statybos sektoriniuose praktinio mokymo centruose, kurie įsikūrę Vilniaus statybininkų rengimo centre, Kauno statybos ir paslaugų mokymo centre, Alytaus profesinio rengimo centre, Panevėžio profesinio rengimo centre ir Šiaulių profesinio mokymo centre. 

Mokymo vieta bus patikslinama prieš vieną mėnesį iki prasidedant mokymams.

http://pmdtkt.kpmpc.lt/statybos-sektorius/

Matavimų statyboje technologinių kompetencijų tobulinimo programa parengta vykdant projektą ,,Lietuvos statybų sektoriaus profesijos mokytojų technologinių kompetencijų tobulinimas“  (toliau Projektas). Projekto tikslas - sudaryti sąlygas statybos programų profesijos mokytojams  įgyti naujas bei  patobulinti  turimas statybos srities  technologines kompetencijas. Programa padės profesijos mokytojams įgyti technologinių kompetencijų matavimuose statyboje. Mokymas realiomis darbo sąlygomis labai naudingas tiek patyrusiems, tiek pradedantiesiems mokytojams. Lietuvos statybų sektoriaus plėtros ir vystymo 2015–2020 metais gairėse numatyta, kad naujų įgūdžių formavimo, naujų kvalifikacijų poreikio atsiradimą lemia skaitmeninės statybos principų ir statinio informacinio modeliavimo (angl. Building Information Modelling, BIM) metodų taikymo statybos sektoriuje plėtra bei ES ir nacionaliniuose teisės aktuose įvardinti prioritetai ir tikslai susiję su energijos vartojimo efektyvumo didinimu. Pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo nuostatas po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji pastatai, o po 2020 m. gruodžio 31 d. visi statomi nauji pastatai turi būti energijos beveik nevartojantys pastatai, todėl profesijoms mokytojams būtina  susipažinti su tokių pastatų statybos ypatumais ir išmokti naujų technologijų taikymo. Programos moduliai suformuoti atsižvelgiant į profesijos mokytojų, įmonių atstovų poreikius.

       Programos paskirtis – sudaryti galimybę profesijos mokytojams tobulinti matavimų statybose technologines kompetencijas.

Programa susideda iš dviejų bendrųjų modulių ir vieno specialiojo. Bendra programos trukmė - 32 val. Siekdamas gauti programos baigimo pažymėjimą, profesijos mokytojas turi baigti mokymą pagal  abu bendruosius modulius ir specialųjį modulį.

Programos tikslinė grupė (dalyviai) – profesinio mokymo institucijų statybos sektoriaus profesijos mokytojai, rengiantys specialistus statybos pramonei ir mokantys matavimų statybose technologijų.

Profesijos mokytojo įgytos kompetencijos formaliai bus vertinamos „įskaityta” arba „neįskaityta“, atlikus numatytas savarankiškas užduotis.

Mokant pagal programą naudojami mokymo metodai: pažintinis vizitas, instruktavimas, pasakojimas, paskaita, demonstravimas, lyginimas, diskusija, praktinis mokymas.

 Mokymo medžiagos tipai:  paskaitų konspektai, skaidrės, demonstracinė medžiaga, įmonių techninė dokumentacija, instrukcijos, technologinių procesų aprašymai, video medžiaga ir kt.  Mokymo medžiaga bus parengta popierine bei elektronine forma ir pateikta kiekvienam mokymo dalyviui prieš prasidedant mokymams.

Išankstinio pasirengimo iš programos dalyvių nereikalaujama.

Mokymas bus organizuojamas pagal iš anksto su mokytoju ir mokymo įstaiga suderintą individualų grafiką Lietuvos statybininkų asociacijos įmonėse, statybos sektoriniuose praktinio mokymo centruose, kurie įsikūrę Vilniaus statybininkų rengimo centre, Kauno statybos ir paslaugų mokymo centre, Alytaus profesinio rengimo centre, Panevėžio profesinio rengimo centre ir Šiaulių profesinio mokymo centre. 

Mokymo vieta bus patikslinama prieš vieną mėnesį iki prasidedant mokymams.

http://pmdtkt.kpmpc.lt/statybos-sektorius/

Statybos mašinų valdymo technologinių kompetencijų tobulinimo programa parengta vykdant projektą ,,Lietuvos statybų sektoriaus profesijos mokytojų technologinių kompetencijų tobulinimas“  (toliau Projektas). Projekto tikslas - sudaryti sąlygas statybos programų profesijos mokytojams  įgyti naujas bei  patobulinti  turimas statybos srities  technologines kompetencijas. Programa padės profesijos mokytojams įgyti technologinių kompetencijų statybos mašinų valdymo. Mokymas realiomis darbo sąlygomis labai naudingas tiek patyrusiems, tiek pradedantiesiems mokytojams. Programos moduliai suformuoti atsižvelgiant į profesijos mokytojų, įmonių atstovų poreikius. Šių darbų išskirtinumas – didelė rizika darbuotojui ar kroviniui kristi iš aukštumos. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis tai labai dažna nelaimingų atsitikimų darbe priežastis. Akivaizdu, kad daugeliu atvejų darbuotojai nežino, kaip tinkamai dirbti įranga. Profesijos mokytojams, mokantiems pavojingus darbus atliekančius darbuotojus, labai svarbu turimas žinias susieti su realia darbo vietos aplinka. Mokymo programa aktuali tuo, kad parengta atsižvelgiant į profesijos mokytojų poreikius gerinti praktinius įgūdžius realiomis darbo sąlygomis. Tai suteiks galimybę tobulinti mokymus rengiant šios srities darbuotojus.

       Programos paskirtis – sudaryti galimybę profesijos mokytojams tobulinti statybos mašinų valdymo technologines kompetencijas. Programa susideda iš dviejų bendrųjų modulių ir keturių specialiųjų. Bendra programos trukmė - 112 val. Siekdamas gauti programos baigimo pažymėjimą, profesijos mokytojas turi baigti mokymą pagal  abu bendruosius modulius ir bent vieną specialųjį.

Programos tikslinė grupė (dalyviai) – profesinio mokymo institucijų statybos sektoriaus profesijos mokytojai, rengiantys specialistus statybos pramonei ir mokantys statybos mašinų valdymo technologijų.

Profesijos mokytojo įgytos kompetencijos formaliai bus vertinamos „įskaityta” arba „neįskaityta“, atlikus numatytas savarankiškas užduotis.

Mokant pagal programą naudojami mokymo metodai: pažintinis vizitas, instruktavimas, pasakojimas, paskaita, demonstravimas, lyginimas, diskusija, praktinis mokymas.

 Mokymo medžiagos tipai:  paskaitų konspektai, skaidrės, demonstracinė medžiaga, įmonių techninė dokumentacija, instrukcijos, technologinių procesų aprašymai, video medžiaga ir kt.  Mokymo medžiaga bus parengta popierine bei elektronine forma ir pateikta kiekvienam mokymo dalyviui prieš prasidedant mokymams.

Išankstinio pasirengimo iš programos dalyvių nereikalaujama.

Mokymas bus organizuojamas pagal iš anksto su mokytoju ir mokymo įstaiga suderintą individualų grafiką Lietuvos statybininkų asociacijos įmonėse, statybos sektoriniuose praktinio mokymo centruose, kurie įsikūrę Vilniaus statybininkų rengimo centre, Kauno statybos ir paslaugų mokymo centre, Alytaus profesinio rengimo centre, Panevėžio profesinio rengimo centre ir Šiaulių profesinio mokymo centre. 

Mokymo vieta bus patikslinama prieš vieną mėnesį iki prasidedant mokymams.

http://pmdtkt.kpmpc.lt/statybos-sektorius/

Paaukštinimo įrangos montavimo ir darbo aukštyje technologinių kompetencijų tobulinimo programa parengta vykdant projektą ,,Lietuvos statybų sektoriaus profesijos mokytojų technologinių kompetencijų tobulinimas“  (toliau Projektas). Projekto tikslas - sudaryti sąlygas statybos programų profesijos mokytojams  įgyti naujas bei  patobulinti  turimas statybos srities  technologines kompetencijas. Programa padės profesijos mokytojams įgyti technologinių kompetencijų paaukštinimo įrangos montavimo ir saugaus darbo aukštyje srityje. Mokymas realiomis darbo sąlygomis labai naudingas tiek patyrusiems, tiek pradedantiesiems mokytojams. Programos moduliai suformuoti atsižvelgiant į profesijos mokytojų, įmonių atstovų poreikius. Šių darbų išskirtinumas – didelė rizika darbuotojui kristi iš aukštumos. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis tai labai dažna nelaimingų atsitikimų darbe priežastis. Akivaizdu, kad daugeliu atvejų darbuotojai nežino, kaip tinkamai įrengti paaukštinimo priemones, saugiai atlikti darbus aukštyje. Profesijos mokytojams, mokantiems pavojingus darbus atliekančius darbuotojus, labai svarbu turimas žinias susieti su realia darbo vietos aplinka. Mokymo programa aktuali tuo, kad parengta atsižvelgiant į profesijos mokytojų poreikius gerinti praktinius įgūdžius realiomis darbo sąlygomis. Tai suteiks galimybę tobulinti mokymus rengiant šios srities darbuotojus.

       Programos paskirtis – sudaryti galimybę profesijos mokytojams tobulinti paaukštinimo įrangos montavimo ir darbo aukštyje technologines kompetencijas.

Programa susideda iš dviejų bendrųjų modulių ir dviejų specialiųjų. Bendra programos trukmė - 80 val. Siekdamas gauti programos baigimo pažymėjimą, profesijos mokytojas turi baigti mokymą pagal  abu bendruosius modulius ir bent vieną specialųjį.

Programos tikslinė grupė (dalyviai) – profesinio mokymo institucijų statybos sektoriaus profesijos mokytojai, rengiantys specialistus statybos pramonei ir mokantys pastatų apšiltinimo technologijų.

Profesijos mokytojo įgytos kompetencijos formaliai bus vertinamos „įskaityta” arba „neįskaityta“, atlikus numatytas savarankiškas užduotis.

Mokant pagal programą naudojami mokymo metodai: pažintinis vizitas, instruktavimas, pasakojimas, paskaita, demonstravimas, lyginimas, diskusija, praktinis mokymas.

 Mokymo medžiagos tipai:  paskaitų konspektai, skaidrės, demonstracinė medžiaga, įmonių techninė dokumentacija, instrukcijos, technologinių procesų aprašymai, video medžiaga ir kt.  Mokymo medžiaga bus parengta popierine bei elektronine forma ir pateikta kiekvienam mokymo dalyviui prieš prasidedant mokymams.

Išankstinio pasirengimo iš programos dalyvių nereikalaujama.

Mokymas bus organizuojamas pagal iš anksto su mokytoju ir mokymo įstaiga suderintą individualų grafiką Lietuvos statybininkų asociacijos įmonėse, statybos sektoriniuose praktinio mokymo centruose, kurie įsikūrę Vilniaus statybininkų rengimo centre, Kauno statybos ir paslaugų mokymo centre, Alytaus profesinio rengimo centre, Panevėžio profesinio rengimo centre ir Šiaulių profesinio mokymo centre. 

Mokymo vieta bus patikslinama prieš vieną mėnesį iki prasidedant mokymams.

http://pmdtkt.kpmpc.lt/statybos-sektorius/

Betonavimo technologinių kompetencijų tobulinimo programa parengta vykdant projektą ,,Lietuvos statybų sektoriaus profesijos mokytojų technologinių kompetencijų tobulinimas“  (toliau Projektas). Projekto tikslas - sudaryti sąlygas statybos programų profesijos mokytojams  įgyti naujas bei  patobulinti  turimas statybos srities  technologines kompetencijas. Lietuvos statybų sektoriaus plėtros ir vystymo 2015–2020 metais gairėse numatyta, kad naujų įgūdžių formavimo, naujų kvalifikacijų poreikio atsiradimą lemia skaitmeninės statybos principų ir statinio informacinio modeliavimo (angl. Building Information Modelling, BIM) metodų taikymo statybos sektoriuje plėtra bei ES ir nacionaliniuose teisės aktuose įvardinti prioritetai ir tikslai susiję su energijos vartojimo efektyvumo didinimu. Pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo nuostatas po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji pastatai, o po 2020 m. gruodžio 31 d. visi statomi nauji pastatai turi būti energijos beveik nevartojantys pastatai, todėl profesijoms mokytojams būtina  susipažinti su tokių pastatų statybos ypatumais ir išmokti naujų technologijų taikymo.

       Programos paskirtis – sudaryti galimybę profesijos mokytojams tobulinti betonavimo technologines kompetencijas.

Programa susideda iš dviejų bendrųjų ir keturių specialiųjų modulių. Bendra programos trukmė - 184 val. Siekdamas gauti programos baigimo pažymėjimą, profesijos mokytojas turi baigti mokymą pagal  abu bendruosius ir bent vieną specialųjį modulius.

Programos tikslinė grupė (dalyviai) – profesinio mokymo institucijų statybos sektoriaus profesijos mokytojai, mokantys  specialistus betonavimo  technologijų.

Profesijos mokytojo įgytos kompetencijos formaliai bus vertinamos „įskaityta” arba „neįskaityta“, atlikus numatytas savarankiškas užduotis.

Mokant pagal programą naudojami mokymo metodai: pažintinis vizitas, instruktavimas, pasakojimas, paskaita, demonstravimas, lyginimas, diskusija, praktinis mokymas.

 Mokymo medžiagos tipai:  paskaitų konspektai, skaidrės, demonstracinė medžiaga, įmonių techninė dokumentacija, instrukcijos, technologinių procesų aprašymai, video medžiaga ir kt.  Mokymo medžiaga bus parengta popierine bei elektronine forma ir pateikta kiekvienam mokymo dalyviui prieš prasidedant mokymams.

Išankstinio pasirengimo iš programos dalyvių nereikalaujama.

Mokymas bus organizuojamas pagal iš anksto su mokytoju ir mokymo įstaiga suderintą individualų grafiką Lietuvos statybininkų asociacijos įmonėse, statybos sektoriniuose praktinio mokymo centruose, kurie įsikūrę Vilniaus statybininkų rengimo centre, Kauno statybos ir paslaugų mokymo centre, Alytaus profesinio rengimo centre, Panevėžio profesinio rengimo centre ir Šiaulių profesinio mokymo centre.  Mokymo vieta bus patikslinama prieš vieną mėnesį iki prasidedant mokymams.

http://pmdtkt.kpmpc.lt/statybos-sektorius/

Gipskartonio ir kitų apdailos plokščių montavimo kompetencijų tobulinimo programa parengta vykdant projektą ,,Lietuvos statybų sektoriaus profesijos mokytojų technologinių kompetencijų tobulinimas“  (toliau Projektas). Projekto tikslas - sudaryti sąlygas statybos programų profesijos mokytojams  įgyti naujas bei  patobulinti  turimas statybos srities  technologines kompetencijas. Lietuvos statybų sektoriaus plėtros ir vystymo 2015–2020 metais gairėse numatyta, kad naujų įgūdžių formavimo, naujų kvalifikacijų poreikio atsiradimą lemia skaitmeninės statybos principų ir statinio informacinio modeliavimo (angl. Building Information Modelling, BIM) metodų taikymo statybos sektoriuje plėtra bei ES ir nacionaliniuose teisės aktuose įvardinti prioritetai ir tikslai susiję su energijos vartojimo efektyvumo didinimu. Pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo nuostatas po 2018 m. gruodžio 31 d. valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių statomi nauji pastatai, o po 2020 m. gruodžio 31 d. visi statomi nauji pastatai turi būti energijos beveik nevartojantys pastatai, todėl profesijoms mokytojams būtina  susipažinti su tokių pastatų statybos ypatumais ir išmokti naujų technologijų taikymo.

       Programos paskirtis – sudaryti galimybę profesijos mokytojams tobulinti gipskartonio ir kitų apdailos plokščių montavimo technologines kompetencijas.

Programa susideda iš dviejų bendrųjų ir keturių specialiųjų modulių Bendra programos trukmė – 184 val. Siekdamas gauti programos baigimo pažymėjimą, profesijos mokytojas turi baigti mokymą pagal  abu bendruosius ir bent vieną specialųjį modulius.

Programos tikslinė grupė (dalyviai) – profesinio mokymo institucijų statybos sektoriaus profesijos mokytojai, rengiantys specialistus statybos pramonei ir mokantys gipskartonio ir kitų apdailos plokščių montavimo technologijų.

Profesijos mokytojo įgytos kompetencijos formaliai bus vertinamos „įskaityta” arba „neįskaityta“, atlikus numatytas savarankiškas užduotis.

Mokant pagal programą naudojami mokymo metodai: pažintinis vizitas, instruktavimas, pasakojimas, paskaita, demonstravimas, lyginimas, diskusija, praktinis mokymas.

 Mokymo medžiagos tipai:  paskaitų konspektai, skaidrės, demonstracinė medžiaga, įmonių techninė dokumentacija, instrukcijos, technologinių procesų aprašymai, video medžiaga ir kt.  Mokymo medžiaga bus parengta popierine bei elektronine forma ir pateikta kiekvienam mokymo dalyviui prieš prasidedant mokymams.

Išankstinio pasirengimo iš programos dalyvių nereikalaujama.

Mokymas bus organizuojamas pagal iš anksto su mokytoju ir mokymo įstaiga suderintą individualų grafiką Lietuvos statybininkų asociacijos įmonėse, statybos sektoriniuose praktinio mokymo centruose, kurie įsikūrę Vilniaus statybininkų rengimo centre, Kauno statybos ir paslaugų mokymo centre, Alytaus profesinio rengimo centre, Panevėžio profesinio rengimo centre ir Šiaulių profesinio mokymo centre. 

Mokymo vieta bus patikslinama prieš vieną mėnesį iki prasidedant mokymams.

http://pmdtkt.kpmpc.lt/statybos-sektorius/

Floristikos technologinių kompetencijų tobulinimo programos paskirtis - tobulinti profesijos mokytojų floristikos technologines kompetencijas: supažindinti su floristikos technologinių procesų organizavimu įvairiose Lietuvos įmonėse, supažindinti su floristikos raida bei teikiamų paslaugų naujovėmis ir  plėtros tendencijomis Lietuvoje ir užsienyje, tobulinti augalų paruošimo komponuoti ir jų priežiūros technologines kompetencijas, tobulinti augalų tvirtinimo technologines kompetencijas,  tobulinti floristo meninę saviraišką, naudojant skirtingas tradicines ir netradicines medžiagas (gipsą, parafiną, popieriaus atliekas ir kt.), jų naudojimo technologijas, naujų darbų paiešką, jų eksponavimą darbo, gyvenamoje bei šventinėje aplinkoje.

Programos tikslinė grupė (dalyviai) – profesinio mokymo institucijų profesijos mokytojai, ruošiantys floristus. Pagal šią programą technologijų kompetencijas patobulinę mokytojai galės paruošti floristus, kurie bus pasiruošę dirbti šiuolaikinėje, darbo rinkos reikalavimus atitinkančioje visuomenėje.

Programą sudaro 4 moduliai: 2 bendrieji ir 2 specialieji. Visos programos trukmė — 84 val.

http://pmdtkt.kpmpc.lt/kitos-komunalines-socialines-ir-asmeninio-aptarnavimo-veiklos-sektorius/

Dailiųjų odos dirbinių gaminimo technologinių kompetencijų tobulinimo programos paskirtis — tobulinti profesijos mokytojų dailiųjų odos dirbinių gaminimo technologines kompetencijas: supažindinti su dailiųjų odos dirbinių gamybos organizavimu įvairiose Lietuvos įmonėse; supažindinti su dailiųjų odos dirbinių gamybos technologijų naujovėmis ir plėtros tendencijomis Lietuvoje ir užsienyje; tobulinti detalių išpjovimo irkraštų apdorojimo technologines
kompetencijas; tobulinti išpjautų odos ir jos pakaitalų detalių apdorojimo rašto įspaudimo presu ir detalių skėlimo mašina technologines kompetencijas; tobulinti dailiųjų odos dirbinių gaminimo su šiuolaikinėmis ir pagalbinėmis medžiagomis (klijai, dažai ir kt.) technologines kompetencijas.

Programą sudaro penki moduliai. Du moduliai yra bendrieji, trys — specialieji. Bendrieji moduliai yra privalomi visiems pagal programą besimokantiems mokytojams. Specialieji moduliai yra mokytojo pasirenkami. Siekdamas gauti programos baigimo pažymėjimą, profesijos mokytojas turi baigti mokymą pagal visus bendruosius modulius ir bent vieną specialųjį.

Visos programos trukmė — 84 val.

http://pmdtkt.kpmpc.lt/kitos-komunalines-socialines-ir-asmeninio-aptarnavimo-veiklos-sektorius/

Fotografavimo paslaugų technologinių kompetencijų tobulinimo programos paskirtis - tobulinti profesijos mokytojų fotografavimo paslaugų technologines kompetencijas.

Programos uždaviniai:

-  supažindinti su fotografavimo paslaugų organizavimu įvairiose Lietuvos įmonėse,

- supažindinti su fotografavimo paslaugų technologijų naujovėmis ir plėtros tendencijomis Lietuvoje ir užsienyje,

- tobulinti skaitmeninių ir analoginių fotoaparatų valdymo technologines kompetencijas,

- tobulinti žmonių ir daiktų fotografavimo fotostudijoje technologines kompetencijas,

- tobulinti įvykių ir objektų fotografavimo įvairiose vietose technologines kompetencijas,

- tobulinti fotografijų spausdinimo, reprodukavimo ir įrašymo į skaitmenines laikmenas technologines kompetencijas,

- tobulinti apšvietimo prietaisų, stacionarių blyksčių kompiuterių ir blyksčių priedų valdymo technologines kompetencijas.

Programą sudaro septyni moduliai, du bendrieji ir penki specialieji. Bendrieji moduliai yra privalomi visiems pagal programą besimokantiems mokytojams. Specialieji moduliai yra mokytojo pasirenkami. Siekdamas gauti kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimą, mokytojas turi baigti mokymą pagal visus bendruosius modulius ir bent vieną specialųjį.

Visos programos trukmė 84 val.

http://pmdtkt.kpmpc.lt/kitos-komunalines-socialines-ir-asmeninio-aptarnavimo-veiklos-sektorius/

Interjero apipavidalinimo technologinių kompetencijų tobulinimo programos paskirtis – tobulinti profesijos mokytojų interjero apipavidalinimo technologines kompetencijas.

Programą sudaro aštuoni moduliai. du moduliai yra bendrieji, šeši – specialieji. Bendrieji moduliai yra privalomi visiems pagal programą besimokantiems mokytojams. Specialieji moduliai yra mokytojo pasirenkami. Siekdamas gauti programos baigimo pažymėjimą, mokytojas turi baigti visus bendruosius modulius ir bent vieną specialųjį. Visos programos trukmė – 64val.

http://pmdtkt.kpmpc.lt/kitos-komunalines-socialines-ir-asmeninio-aptarnavimo-veiklos-sektorius/

Dailiųjų tekstilės dirbinių gamintojo technologinių kompetencijų tobulinimo programos paskirtis — tobulinti profesijos mokytojų dailiųjų tekstilės dirbinių gamybos technologines kompetencijas.

Programos uždaviniai:

- Supažindinti su dailiųjų tekstilės dirbinių gamybos technologinių procesų organizavimu įvairiose Lietuvos įmonėse.

- Supažindinti su dailiųjų tekstilės dirbinių gamybos tradicijomis Lietuvoje, jų puoselėjimu ir saugojimu, technologijų naujovėmis ir plėtros tendencijomis Lietuvoje ir užsienyje.

- Tobulinti dailiųjų tekstilės dirbinių gamybos technologines kompetencijas.

Programą sudaro keturi moduliai: du bendrieji, septyni — specialusis.

Visos programos trukmė — 64 val.

http://pmdtkt.kpmpc.lt/kitos-komunalines-socialines-ir-asmeninio-aptarnavimo-veiklos-sektorius/