Naujienos
Kas sieja kavinių tinklą „Coffee Inn“, „Impuls“ sporto klubus bei cheminius reagentus tiekiančią UAB "Labochema"? Tai – kad visos šios įmonės savo plėtrai pasinaudojo investicijomis, dalinai finansuotomis iš ES struktūrinės paramos. Nuo 2010 m. šios, valstybinės bei privačios lėšos ne tik prisidėjo prie 60 skirtingų įmonių plėtros, bet ir sukūrė visą rizikos kapitalo rinką Lietuvoje, padėsiančią investicijas pritraukti dar ne vienam verslininkui.
Per pirmąjį šių metų pusmetį pradedantiesiems verslininkams kredito unijos suteikė 13,5 mln. litų paskolų iš Verslumo skatinimo fondo (VSF) - 52 proc. daugiau nei tuo pačiu 2013 metų laikotarpiu (8,8 mln. litų). Verslo pradžiai skirtais kreditais itin aktyviai naudojosi jaunimas iki 29 metų - šiems verslo naujokams per pirmąjį šių metų pusmetį suteikta 5,3 mln. litų paskolų, t.y. dukart daugiau nei tuo pat metu pernai (2,46 mln. litų).
Yra idėja, bet nėra pinigų jai įgyvendinti. Verslas pradėtas, bet trūksta lėšų jam „įsukti“. Projektas sėkmingai plečiamas, bet nepakanka jaunų darbo rankų. Tokios smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) įmonių problemos tapo lengviau išsprendžiamos, Lietuvoje pradėjus įgyvendinti 2007–2013 m. ES lėšomis finansuojamas finansų inžinerijos priemones. Tereikia gebėjimų įtikinti projekto perspektyvumu ir žinoti, kur kreiptis.
Apvažiuoti dviračiu aplink Platelių ežerą – su tokia mintimi ankstyvą šeštadienio rytą kėlėsi ir į žygį leidosi daugiau nei 100 dviratininkų iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Praleisti aktyvų šeštadienį Žemaitijoje pakvietė Lietuvos verslo paramos agentūra, (LVPA), administruojanti Europos Sąjungos paramą. Tai jau antrasis iš trijų organizuojamų dviračių žygių, skirtų pažinti gražėjančią Lietuvą.
Pagal 2014–2020 metų ES finansinę programą Lietuvai 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu numatytas finansavimas siekią 44 mlrd. litų, iš jų apie 23 mlrd. litų sudaro Europos socialinio fondo, Europos regioninio plėtros fondo ir Sanglaudos fondo lėšos, kitaip tariant ES sanglaudos politikos investicijos. Kalbiname Nordea Bank AB vyriausiąjį analitiką Žygimantą Mauricą apie planuojamų ES sanglaudos politikos investicijų poreikį, tikslingumą ir galima poveikį Lietuvos ekonomikai.
Šiandien, liepos 8 d., ūkio ministras Evaldas Gustas Šalčininkuose dalyvavo konferencijoje-apskritojo stalo diskusijoje „Regionų ekonomikos strategija – auginti verslo potencialą, kurti žmonių gerovę“. Forume diskutuota, kaip sėkmingai išnaudoti Vilniaus ir Šalčininkų rajonų privalumus, pritraukiant investicijų ir kuriant naujas darbo vietas.
Birželio viduryje iš statybininkų pastolių išsinėrę Tiškevičių rūmai jau švyti atnaujintais fasadais. O rudenį, kaip žadėjo „Pamario restauratoriaus" direktorius Aldas Kliukas, bus baigti visi vidaus darbai. Lietuvos dailės muziejaus direktorius, Palangos miesto garbės pilietis Romualdas Budrys patikino, jog istorinis rūmų vaizdas bus atkurtas maksimaliai tiksliai: restauratorių vedliu tapo slaptuose Berlyno archyvuose aptikti rūmus projektavusio architekto F. H. Schwechteno brėžiniai bei piešiniai.
Kad kasdienis indų plovimas netaptų tikru išbandymu jautriai odai, šeimininkėms pagelbėti kuriamas naujas produktas. Buitinės chemijos produktų gamintoja UAB „Koslita“, gavusi ES struktūrinių fondų lėšų, kuria valiklį be alergenų, kurį būtų galima naudoti tiek buityje, tiek visuomeninės paskirties įstaigose ar įmonėse.
Vietos gyventojai sako niekada nesvajoję, kad medžiais ir krūmokšniais apžėlusi aukšta kalva, nors ir piliakalniu vadinta, kada nors taps poilsio ir renginių vieta, o žemėlapiuose bus pažymėta kaip lankytina vieta.
Pagal papildomą Ūkio ministerijos skelbtą Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos priemonės „Naujos galimybės“ kvietimą gauti paramą naujų eksporto rinkų paieškai sulaukta per 310 paraiškų. Jomis prašoma paramos suma siekia 33,5 mln. Lt. Iš viso pagal papildomą priemonės „Naujos galimybės“ kvietimą įmonėms bus paskirstyta 14,5 mln. Lt ES struktūrinių fondų lėšų.