Sukurti produktai

Projekto tikslas - ištirti nepakeistą sulfonamido grupę struktūroje turinčių, įvairių ligų gydymui naudojamų, vaistų atrankumo žmogaus karboanhidrazėms profilius. Analizei naudoti biocheminiai ir biofizikiniai metodai. Buvo siekiama, kad projekto rezultatai padėtų patikslinti esamų vaistų savybes, pasiūlytų naujų jų taikymų ar derinių, taip pat padės tiksliau suprasti kokių savybių reikia naujai kuriamiems šių fermentų aktyvumą moduliuojantiems junginiams

Pagrindinis projekto tikslas - išvystyti molekulinį plačiai paplitusių hemosporidinių parazitų apibūdinimą, naudojant mitochondrinio, branduolinio ir apikoplasto genomų sekas bei nustatyti šių parazitų pernešėjus. GTC (Vilnius) yra viena iš nedaugelio tyrimų institucijų pasaulyje, kurios sėkmingai vysto hemosporidinių parazitų molekulinį apibūdinimą ir nustatinėja jų pernešėjus.

Projekto esmė: ištirti technologiškai pažangių metalų lydinių gavimo būdą - elektronusodinimą.  Projektas apima aukštųjų technologijų tarp- ir daugiadisciplininius tyrimus (chemija, inžinerija, fizika), kurie aplinkos požiūriu akcentuoja daugialypį elektrocheminio nusodinimo metodo pritaikymą geležies grupės metalų pagrindu suformuotų lydinių ir savo sudėtyje W / Mo turinčių medžiagų gamyboje, įskaitant dinaminio šablono techniką, leidžiančią suformuoti naujus makro- ir nanomedžiagų darinius su atsiveriančiomis inovatyviomis panaudojimo galimybėmis.

Video filmukas skirtas atkreipti jaunojo tyrėjo dėmesį į galimybes vykdyti pažangius mokslinius tyrimus Lietuvoje

Leidinyje pristatomos 2019 - 2020 mokslo metais studentų atliktų mokslinių tyrimų pagrindu parengtų mokslinių pranešimų santraukos. Studentų moksliniai tyrimai finansuoti pagal Priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą "Studentų gebėjimų vykdyti MTEP (meno tyrimų) veiklas ugdymas“.

Leidinyje pristatomos 2018 - 2019 mokslo metais studentų atliktų mokslinių tyrimų pagrindu parengtų mokslinių pranešimų santraukos. Studentų moksliniai tyrimai finansuoti pagal Priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą "Studentų gebėjimų vykdyti MTEP (meno tyrimų) veiklas ugdymas“.

Leidinyje pristatomos 2017 - 2018 mokslo metais studentų atliktų mokslinių tyrimų pagrindu parengtų mokslinių pranešimų santraukos. Studentų moksliniai tyrimai finansuoti pagal Priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą "Studentų gebėjimų vykdyti MTEP (meno tyrimų) veiklas ugdymas“.

Sukurti 6 1-3 min. vaizdo įrašai, kurie jaunimui, visuomenei bei suinteresuotoms institucijoms ir jų atstovams patrauklia forma pristato 6  savivaldybių jaunimo organizacijų tarybų dalyvavimą viešojo valdymo sprendimuose jaunimo viešosios politikos srityje

Sukurtas 1 3-5 min. vaizdo įrašas, kuris jaunimui, visuomenei bei suinteresuotoms institucijoms ir jų atstovams patrauklia forma pristato 6  savivaldybių jaunimo organizacijų tarybų dalyvavimą viešojo valdymo sprendimuose jaunimo viešosios politikos srityje.

Produkto tikslas – pateikti Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų situacijos darbo rinkoje ir socialinės padėties įvertinimo tyrimo modelį, tautinių mažumų integracijos darbo rinkoje stebėsenos metodiką.

Ankstesnėse šio etapo dalyse buvo atliktas tautinių mažumų atstovų integracijos darbo rinkoje galimybių vertinimas, pasitelkiant oficialiosios statistikos ir atliktų socialinių tyrimų prieinamus duomenis. Jame išryškėjo, kokie yra renkami oficialiosios statistikos rodikliai apie tautinių mažumų lygias galimybes ir situaciją darbo rinkoje, kokiu periodiškumu, tarptautiniu ar nacionaliniu mastu. Taip pat išanalizuota, kokie yra atlikti socialiniai tyrimai, kurių tikslinė grupė – tautinės mažumos, ir kokios metodologijos naudotos atliekant šiuos tyrimus. Paaiškėjo, kad Lietuvos statistikos departamentas prie LRV renka itin nedaug informacijos tiesiogiai susijusios su tautinėmis mažumomis, o ypač apie jų atstovų situaciją darbo rinkoje. Kitas galimas šaltinis – įvairių institucijų (Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Migracijos departamento prie LRV, kt.) žinybinė informacija, tačiau ir šie šaltiniai tik ribotai atspindi tautinių mažumų padėtį ir integracijos būklę bei procesus. Tad akivaizdu, kad kuriamas tautinių mažumų atstovų integracijos darbo rinkoje stebėsenos modelis turės bus grindžiamas ne tiek oficialiosios statistikos kriterijais (rodikliais) ar žinybine informacija, kiek socialinių (sociologinių) tyrimų duomenimis, kurie dažniausiai gana išsamūs, tačiau renkami, deja, nesistemiškai.

Vėliau šiame etape atlikta Vyriausybės politikos ir tarptautinių įsipareigojimų vykdymo lygių galimybių srityje analizė, atsižvelgiant į tautinių mažumų poreikius. Paaiškėjo, kad bendrieji principai, susiję su tautinių mažumų atstovų lygiomis galimybėmis ir integracija darbo rinkoje, yra įtvirtinti Europos Sąjungos, Europos Tarybos, Tarptautinės darbo organizacijos, Jungtinių tautų organizacijos bei nacionaliniuose teisės aktuose, pradedant Lietuvos Respublikos Konstitucija. Tuo pačiu tenka pastebėti, kad yra mažai teisės aktų, kuriuose tiesiogiai minimos tautinės mažumos. Visoje eilėje dokumentų reglamentuojami valstybės, visuomenės bei institucijų pozicijos tautybės, etninės kilmės, rasės, odos spalvos, kalbos atžvilgiu ir atitinkami veiksmai. Analizėje buvo identifikuoti tarptautiniai ir nacionaliniai teisės aktai ir konkretūs jų straipsniai, reglamentuojantys lygių galimybių užtikrinimą ir nediskriminavimą dėl įvairių pagrindų, įskaitant tautybę, etninę kilmę, rasę, odos spalvą bei kalbą, darant prielaidą, kad visi šie pagrindai daugiau ar mažiau susiję su tautinėmis mažumomis.

Siekiant šio darbo tikslo, įgyvendinti uždaviniai:

• aprašyta tautinių mažumų integracijos darbo rinkoje ir socialinės padėties tyrimo modelio (stebėsenos) koncepcija;
• išanalizuoti tautinių mažumų integracijos darbo rinkoje ir socialinės padėties tyrimo proceso ypatumai;
• detaliai aprašytas pasirengimas tautinių mažumų integracijos darbo rinkoje ir socialinės padėties tyrimui, įskaitant kiekybinę ir kokybinę metodologiją.