Sukurti produktai

Siuvėjo amatas keičiantis laikams nepraranda savo reikalingumo. Kažkada buvęs pagrindinis žmones rengęs amatas šių dienų visuomenėje yra ne ką mažiau aktualus. Pasaulyje populiarėjant masinės drabužių produkcijos gamybai, nerandant sau tinkamos kokybės ar dydžio prekės, vis dažniau kreipiamasi į siuvimo paslaugas teikiančius asmenis. Norint drabužių siuvimo paslaugas teikti profesionaliai, būtina įgyti specifinių žinių. 

Programos dalyviai bus mokomi siuvimo technologijos, žmogaus matavimo ypatumų, drabužių dydžio nustatymo, moteriškų, vaikiškų drabužių detalių siuvimo technologijos. Atlikti drėgminio šiluminio apdorojimo darbus, drabužių baigiamuosius siuvimo darbus pagal nurodymus.

Programos tikslas. Suteikti bendrąsias siuvimo proceso žinias bei suformuoti dalykinius gebėjimus jas taikyti.

Uždaviniai:

Programos uždaviniai:

1. Supažindinti su siuvėjo profesijos pagrindais, darbo priemonėmis, įrankiais, įranga bei jų priežiūra.
2. Apibūdinti medžiagų asortimentą, paskirtį pluoštų, bei medžiagų struktūrą ir savybes.
3. Apžvelgti drabužių sukirpimo ypatumus.
4. Išmokti atlikti atskirų drabužių detalių jungimą į vieną visumą.
5. Gebėti atlikti gaminio baigiamuosius šiluminio apdorojimo darbus.

Gebėjimai, įgyjamos kompetencijos:

1. Paruošti darbo vietą ir įrangą siuvimo procesams, kirpinius ir furnitūrą.
2. Paruošti medžiagas sukirpti, sukirpti drabužių detales.

Siūti atskiras drabužių detales, sujungti atskiras drabužių detales į gaminį, atlikti baigiamuosius siuvimo darbus.

Programa aktuali ir jau dirbantiems profesionalams, turintiems dvimatės projekcinės braižybos patirtį ir norintiems įgyti naują inžinerinę kompetenciją – trimatės braižybos įgūdžius. Šis bazinis kursas atveria naujas galimybes projektuoti, vizualizuoti ir pateikti savo projektus plačiam specialistų ratui – nuo inžinieriaus konstruktoriaus ir projektų vadovo iki mokytojo.

Programos tikslas. Suteikti bazines žinias ir įgūdžius, reikalingus nesudėtingų detalių projektavimui, jų jungimui į mazgus ir detalių bei iš jų surinktų mazgų pateikimui brėžinių pavidalu naudojant „SOLIDWORKS“ programinę įrangą (toliau – „SOLIDWORKS“).

Uždaviniai:

Programos uždaviniai:

1. Suprojektuoti dvi – tris (ar daugiau) nesudėtingas detales, jas sujungti į mazgą;
2. Pateikti mazgo surinkimo ir detalių gamybinius brėžinius.

Gebėjimai, įgyjamos kompetencijos:

1. Projektuoti detales „SOLIDWORKS“ pagalba.
2. Jungti detales į mazgus, jungti mazgus tarpusavyje.

Analizuoti sujungtus „SOLIDWORKS“ mazgus, pateikti galutinius surinkimo brėžinius ir specifikacijas (BOM).

Atsinaujinantys energijos šaltiniai yra apibrėžiami kaip energijos šaltinis, kurio atsiradimą lemia gamtos veiksniai ir todėl yra „atnaujinamieji“. Atsinaujinantys energijos šaltiniai turi būti tvarūs, nesibaigiantys ir nekenkiantys aplinkai, atsinaujinanti energija ilgojo laikotarpio perspektyvoje turi būti nebrangi ir patenkinanti visuomenės poreikius. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas stipriai prisideda prie kovos su klimato kaita, taigi darbas, pasirinkus šios krypties specialybes, be abejonės bus prasmingas, perspektyvus bei aktualus, kalbant apie šiandieninę situaciją visame pasaulyje.

Ateities energetikos iššūkiai reikalauja naujų kompetencijų, susijusių su gebėjimais kurti naujas sistemas ir modernias technologijas energijos gamybai, tiekimui ir saugojimui, panaudoti dirbtinį intelektą energetinių sistemų valdymui ir t.t.

Programos tikslas. Susipažinti su atsinaujinančios energetikos, vandens tiekimo, šildymo / šaldymo sistemų įrangos montavimu, atsinaujinančios energetikos įrengimų montavimo įrenginiais ir įrankiais, mokėti jais naudotis.

Uždaviniai:

Programos uždaviniai:

1. Pažinti  atsinaujinančios energetikos įrenginius ir įrankius, tinkamai juos įvardinti.
2. Prijungti atsinaujinančius energetikos įrenginius prie šildymo / šaldymo sistemų.
3. Žinoti darbo saugos reikalavimus.

Gebėjimai, įgyjamos kompetencijos:

1. Naudotis atsinaujinančios energetikos įrenginių montavimo įrankiais bei įrenginiais.

Saugiai atlikti įrenginių prisijungimą prie vandens tiekimo, šildymo / šaldymo sistemų.

Šiais laikais yra labai aktuali virtualios realybės tematika. Žmonės vis labiau sieja savo gyvenimą su kompiuteriu ir informacinėmis technologijomis. Vienas iš jų – tai 3D modeliavimas, su kurio pagalba mes galime kurti įvairius objektus. 3D modeliavimo programinė įranga sukuria trimačius skaitmeninius efektus. 3D modeliavimas – bet kurio paviršiaus ar objekto 3D vaizdavimo procesas, manipuliuojant daugiakampiais, kraštais ir viršūnėmis simuliuotoje 3D erdvėje. 3D modeliavimas gali būti pasiektas rankiniu būdu naudojant specializuotą 3D gamybinę programinę įrangą, kuri leidžia kurti ir deformuoti daugiakampius paviršius arba nuskaityti realius objektus į duomenų taškų rinkinį, kuris gali būti naudojamas objektui vaizduoti skaitmeniniu būdu.

3D modeliavimas naudojamas įvairiose srityse, įskaitant inžineriją, architektūrą, pramogas, filmus, specialiuosius efektus, žaidimų kūrimą ir komercinę reklamą.

Programos tikslas. Įgyti 3D modeliavimo kompiuteriu pagrindus.

Uždaviniai:

Programos uždaviniai:

1. Apibūdinti taikomą kompiuterių programinę įrangą;
2. Gebėti modeliuoti kompiuteriu trimačius objektus;
3. Išmanyti trimačių objektų spausdinimą su 3D spausdintuvu.

Gebėjimai, įgyjamos kompetencijos:

Projektuoti ir redaguoti trimačius objektus kompiuterinės grafikos programomis.

NŠA sukurta Ugdymo organizavimo modelio ir praktinio vadovo rengėjų grupė, parengė, „Ugdymo organizavimo modelio – Praktinį vadovą“: Vitalija Grigaitienė, dr. Ramutė Gaučaitė, Indrė Valančienė, Gražina Plekavičienė.

Ugdymo organizavimo modelio praktinis vadovas (toliau – Vadovas) yra skirtas Vaikų socializacijos centrų (toliau – VSC) ugdymo organizavimo modelio (toliau -Modelis) pagrindu, Lietuvoje veikiantiems ir pradedantiems veikti VSC. Ugdymo organizavimo praktinio vadovo rengimas įgyvendinamas Nacionalinės švietimo agentūros, Europos Sąjungos struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemos (toliau – SFMIS) projekto Nr. 09.2.1 -ESFA-V-726-04-0001 „Bendrojo ugdymo turinio ir organizavimo modelių sukūrimas ir išbandymas bendrajame ugdyme“, 1.1 veiklą „Naujų ugdymo organizavimo modelių vaikų socializacijos centruose parengimas ir įgyvendinimas“. Uždavinys – parengti ugdymo organizavimo praktinį vadovą, pritaikant parengtą ugdymo organizavimo modelį, bei atnaujintą ugdymo turinį specifinių grupių poreikiams.

Ugdymo organizavimo modelio realizavimo VSC Vadovas remiasi Modeliu, todėl jį realizuojant praktikoje, laikomasi modelyje pristatytų metodologinių nuostatų, modelio struktūrinių dalių bei jų realizavimo VPP/APP  įgyvendinimo kontekste nuoseklumo. Šiame leidinyje pateikti pavyzdžiai atliepia Modelio struktūrą, kurie suteiks skaitytojui galimybę geriau susipažinti su parengtu Modeliu, aprašomo turinio pritaikymu kasdienėje veikloje. Tikimasi, kad parengtas  modelio vadovas, turės išliekamąją reikšmę ir juo galės naudotis ir kitos uždaro tipo įstaigos.

Leidinyje Grįžusių Lietuvos Respublikos piliečių ir atvykusių užsieniečių ugdymo organizavimo modelių aprašas pateikiami ugdymo modeliai būtų skirti vaikams, kurie sugrįžę arba atvykę į Lietuvą. Leidinį sudaro 5 skyriai su priedais, 41 puslapis. Pateikiami ugdymo organizavimo modeliai, aprašytos mokyklų gerosios praktikos.

I modelis – paremtas Lietuvoje jau įgyvendinama ugdymo praktika, kai mokinys, sugrįžęs ar atvykęs į Lietuvą, iš karto pradeda ugdymą(si) klasėje kartu su savo bendraamžiais valstybine lietuvių kalba.

II modelis – paremtas Lietuvoje jau įgyvendinama ugdymo praktika, kai mokinys, sugrįžęs ar atvykęs į Lietuvą, iš pradžių ugdomas išlyginamojoje klasėje ir joje mokosi lietuvių kalbos (tokioje klasėje ugdymas vyksta bent 3 mėnesius, rekomenduojama nuo pusės metų iki metų).

III modelis – Lietuvos valstybinėse ugdymo įstaigose netaikomas, kartais panašiai taikomas privačiose ir tarptautinėse mokyklose. Toks modelis dažniausiai pasirenkamas, kai mokyklos vaikų bendruomenę sudaro nuo 25 iki 50 procentų atvykusių mokinių. Tai visoms kalboms draugiškos mokyklos modelis – žingsnis link daugiakalbystės skatinimo.

Metodinėse rekomendacijose pateikiama patarimų mokyklų bendruomenėms, mokyklų vadovams, klasių vadovams, pagalbos mokiniui specialistams, lietuvių kalbos ir dalykų mokytojams, tėvams (globėjams).

Autorius specialioji pedagogė Renata Greimaitė. Rekomendacijos skirtos bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenėms, kuriose mokosi įvairiapusių raidos sutrikimų turintys vaikai.

Šis leidinys padės švietimo įstaigų bendruomenėms taikyti Pozityvaus elgesio palaikymo ir intervencijų sistemos (angl. Positive Behavioral Interventions Supports, toliau – PEPIS) principus, aktyvius ir prevencinius veiklos metodus, pasireiškiant probleminiam mokinių elgesiui. PEPIS siūlo aktyvų ir prevencinį veiklos metodą, kai pagrindinis dėmesys skiriamas mokyklos socialinio klimato kaitai.

Autorius specialioji pedagogė Renata Greimaitė. Rekomendacijos skirtos bendrojo ugdymo mokyklų bendruomenėms, kuriose mokosi įvairiapusių raidos sutrikimų turintys vaikai.

Leidinyje pateikiama informacija, kaip kuo anksčiau, t. y. kai elgesio problemos dar stipriai nepasireiškia, įtraukti prevencines veiklas ir praktikas į ugdymo procesą ir išvengti nepageidaujamo elgesio apraiškų arba sumažinti jų intensyvumą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad elgesio problemoms spręsti būtina pasitelkti ir taikyti moksliškai pagrįstas praktikas, metodus bei kurti tokias mokymosi aplinkas, kuriose nepasireikštų netinkamas mokinių elgesys.

Autorius socialinė pedagogė Milda Kryžanauskienė. Rekomendacijos skirtos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams, ugdantiems įvairiapusių raidos sutrikimų turinčius vaikus.

Šiame leidinyje pateikiamos strategijos, kurios gali padėti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams lavinti vaiko, turinčio įvairiapusių raidos sutrikimų, žaidimo įgūdžius.

Autorius logopedė Indrė Budrytė. Rekomendacijos skirtos bendrojo ugdymo mokyklose dirbantiems pedagogams ir ugdantiems įvairiapusių raidos sutrikimų turinčius vaikus.

Šiame leidinyje pateikiama nepageidaujamo elgesio keliamų sunkumų apžvalga, nepageidaujamo elgesio požymiai, aptariami veiksniai, darantys įtaką tokiam elgesiui, ir strategijos, padėsiančios sumažinti jo apraiškas.

Autorius socialinė pedagogė Austė Černiauskienė. Rekomendacijos skirtos ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir bendrojo ugdymo mokyklose dirbantiems pedagogams bei ugdantiems įvairiapusių raidos sutrikimų turinčius vaikus.

Šiame leidinyje ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogams pateikiama teorinių žinių apie lytiškumo ugdymo svarbą ir tikslingumą, atsižvelgiant į skirtingus vaiko amžiaus tarpsnius bei raidą, taip pat praktinių patarimų, kaip tinkamai kalbėtis su vaikais lytiškumo temomis.

Autorius psichologė Jolanta Laukaitienė. Rekomendacijos skirtos bendrojo ugdymo mokyklose dirbantiems pedagogams ir ugdantiems autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus.

Šis leidinys padės geriau pasiruošti pokalbiui, jei kils poreikis paaiškinti kitiems, kodėl kai kurie mokiniai elgiasi kitaip. Leidinyje pateiktos gairės remiasi tik bendrojo pobūdžio patarimais, nes kiekvienas vaikas yra individualus. Šiuo leidiniu siekta atkreipti dėmesį į svarbius momentus besiruošiant pokalbiui. Idėjos, kurias rasite šiame leidinyje, tikimės, parodys kryptį, kaip pasiekti pokalbio su mokiniais, jų tėvais ir bendruomene tikslus: sumažinti nerimą, ugdyti empatiją ir gerbti kiekvieno žmogaus individualumą bei skirtumus.

Autorius logopedė ekspertė Loreta Grikainienė. Rekomendacijos skirtos bendrojo ugdymo mokyklose dirbantiems pedagogams ir ugdantiems įvairiapusių raidos sutrikimų turinčius vaikus.

Leidinyje pateikiami teoriniai pagrindai ir praktinės rekomendacijos, kaip sudaryti individualų pagalbos planą, į ką atkreipti dėmesį, kad mokiniui būtų užtikrinamas ugdymas, maksimaliai orientuotas į jo poreikius, individualius ypatumus, gebėjimus ir įgūdžius, šeimos lūkesčius ir mokyklos galimybes.

Autorius psichologė Jolanta Laukaitienė. Rekomendacijos skirtos bendrojo ugdymo mokyklose dirbantiems pedagogams ir ugdantiems įvairiapusių raidos sutrikimų turinčius vaikus.

Šiame leidinyje paaiškinama, kaip atpažinti ir atskirti emocinę perkrovą nuo pykčio proveržio. Dėmesys skiriamas prevenciniams veiksmams, kad ši nemaloni vaiko būsena pasitaikytų kuo rečiau. Skaitydami leidinį sužinosite, kaip suteikti paramą ir pagalbą autistiškam vaikui emocinės perkrovos metu bei kaip vėl vaikui ir jums sugrįžti prie kasdienio gyvenimo veiklų.

Autorius psichologė Jolanta Laukaitienė. Rekomendacijos skirtos bendrojo ugdymo mokyklose dirbantiems pedagogams ir ugdantiems autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus.

Leidinyje pateikiama informacija, į kokius aspektus reiktų atkreipti dėmesį, kurie sudarytų palankesnes sąlygas tėvams lengviau rasti į vaiką orientuotus problemų sprendimus, padėtų kurti teigiamą tarpusavio ryšį. Tokiame bendradarbiavimo procese labai svarbus abiejų pusių įsitraukimas, atsakomybės prisiėmimas ir geriausių vaiko interesų siekis. Šis leidinys padės pedagogams ne tik būti partneriais, kurie siekia bendro tikslo, bet ir džiaugtis mažiausiais teigiamais pokyčiais.

Autorius socialinė pedagogė Milda Kryžanauskienė. Rekomendacijos skirtos tėvams, auginantiems ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus.

Leidinyje pateikiama teorinė ir praktinė informacija apie sensorines priemones ir veiklas, kurias tėvai gali pasigaminti patys bei pritaikyti namuose organizuojamose veiklose.

Autorius socialinė pedagogė Milda Kryžanauskienė. Rekomendacijos skirtos tėvams, auginantiems ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus.

Leidinyje pateikiama teorinių žinių apie savarankiškumo įgūdžių ugdymo svarbą bei praktinių patarimų, kaip ugdyti vaiko savarankiškumą namuose.

Autoriai: specialioji pedagogė Renata Greimaitė, logopedė ekspertė Loreta Grikainienė, socialinė pedagogė Austė Černiauskienė. Rekomendacijos skirtos tėvams, auginantiems įvairiapusių raidos sutrikimų turinčius vaikus.

Šiame leidinyje pateikiama informacija, kaip auginant įvairiapusių sutrikimų turintį vaiką, itin svarbu pasirūpinti savimi ir šeima, kaip kasdieniame gyvenime ugdyti vaikų socialinius ir bendravimo įgūdžius.

Autorius logopedė ekspertė Loreta Grikainienė. Rekomendacijos skirtos tėvams, auginantiems įvairiapusių raidos sutrikimų turinčius vaikus.

Leidinyje pateikiami konkretūs būdai ir strategijos, kaip efektyviau bendrauti su vaikais, turinčiais įvairiapusių raidos sutrikimų, apibūdinami pagrindiniai komunikaciniai įgūdžiai. Pateikta medžiaga padės geriau suprasti, kokius socialinius ir komunikacinius vaikų įgūdžius reikėtų ugdyti, leis sėkmin­giau įtraukti vaikus ir suteiks abipusį bendravimo malonumą.

Šios metodinės rekomendacijos apie smurto ir patyčių prevenciją ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Tikimės, kad ji taps naudingos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų mokytojams, švietimo pagalbos specialistams tiek vykdant smurto ir patyčių prevenciją, tiek reaguojant į netinkamus vaiko elgesio atvejus. Metodinė medžiaga sudaryta iš trijų skyrių. Pirmajame skyriuje pateikiama smurto ir patyčių ikimokyklinio/priešmokyklinio ugdymo įstaigoje samprata. Čia pristatomos smurto ir patyčių raiška: priežastys, formos, pasekmės. Antrasis skyrius skirtas smurto ir patyčių intervencijai ugdymo įstaigoje bei pagalbos teikimui. Čia pristatomi tiek mokytojo, tiek mokyklos administracijos veiksmai identifikavus smurto ir patyčių atvejus. Taip pat pateikiama informacija, kaip atpažinti rizikos veiksnius, tinkamai reaguoti bei teikti pagalbą. Trečiajame skyriuje pateikiami prevencinių užsiėmimų, socialinių emocinių kompetencijų ugdymo pavyzdžiai. Per užduotis pateikiama informacija kaip ugdyti vaiko vertybines nuostatas, pozityvų ir konstruktyvų mąstymą, atsakingą pasirinkimų priėmimą, socialines ir emocines kompetencijas. Prie kiekvienos užduoties nurodomi užsiėmimo siekiai ir ugdomos kompetencijos, pristatomi aktyvūs ir įtraukūs darbo metodai. Šiame skyriuje rasite rekomenduojamos literatūros ir naudingų nuorodų sąrašą.

Nacionalinės švietimo agentūros parengtas mokomosios medžiagos socialinių įgūdžių modulis „Įsitraukimas į socialinį gyvenimą bei darbinę veiklą“ skirtas - profesinio mokymo įstaigų mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto sutrikimo (toliau – SUP), socialiniams įgūdžiams ugdyti.

Modulio tikslas – ugdyti intelekto sutrikimą turinčių 16-21 metų amžiaus mokinių gebėjimą integruotis į socialinį gyvenimą bei darbinę veiklą bei formuoti, bendravimo su kitais žmonėmis mokymosi ir darbo aplinkoje, įgūdžius.  

Modulyje numatytų tikslų ir uždavinių įgyvendinimui ir mokymosi rezultatams pasiekti rekomenduojama skirti ne mažiau kaip 60 pamokų.  Mokomosios medžiagos modulyje pateikiami detalūs struktūriniai užsiėmimų išplanavimai, veiklos yra susijusios su konkrečiomis pratybų temomis, konkrečių atskirų įgūdžių mokymo, analizės bei modeliavimo, namų užduočių pateikimo ir aptarimo, rekomenduojama papildoma literatūra ir elektroniniai ištekliai. Pateikiami pratimai ir užduotys yra rekomendacinio pobūdžio, mokytojas jas gali keisti ar papildyti kitomis užduotimis, atsižvelgdamas į mokinių gebėjimus ir turimą patirtį.  

Mokomoji medžiaga padės profesinių įstaigų pedagogams ir švietimo pagalbos specialistams, ugdantiems mokinius turinčius SUP dėl intelekto sutrikimo, efektyviau organizuoti mokymo procesą, ugdyti asmenines, socialines, kultūrines kompetencijas, pilietiškumo pagrindus, formuoti savarankiško gyvenimo įgūdžius.  

Tikimasi, kad parengta mokomoji medžiaga bus įteisinta ir įtraukta į Socialinių įgūdžių ugdymo programos, kuri vykdoma kartu su pritaikytomis profesinio mokymo programomis, turinį. 

Nacionalinės švietimo agentūros parengtas mokomosios medžiagos socialinių įgūdžių modulis „Bendravimas su kitais žmonėmis mokymosi ir darbo aplinkoje“ skirtas - profesinio mokymo įstaigų mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto sutrikimo (toliau – SUP), socialiniams įgūdžiams ugdyti.

Modulio tikslas – ugdyti intelekto sutrikimą turinčių 16-21 metų amžiaus mokinių gebėjimą integruotis į socialinį gyvenimą bei darbinę veiklą bei formuoti, bendravimo su kitais žmonėmis mokymosi ir darbo aplinkoje, įgūdžius.  

Modulyje numatytų tikslų ir uždavinių įgyvendinimui ir mokymosi rezultatams pasiekti rekomenduojama skirti ne mažiau kaip 60 pamokų.  Mokomosios medžiagos modulyje pateikiami detalūs struktūriniai užsiėmimų išplanavimai, veiklos yra susijusios su konkrečiomis pratybų temomis, konkrečių atskirų įgūdžių mokymo, analizės bei modeliavimo, namų užduočių pateikimo ir aptarimo, rekomenduojama papildoma literatūra ir elektroniniai ištekliai. Pateikiami pratimai ir užduotys yra rekomendacinio pobūdžio, mokytojas jas gali keisti ar papildyti kitomis užduotimis, atsižvelgdamas į mokinių gebėjimus ir turimą patirtį.  

Mokomoji medžiaga padės profesinių įstaigų pedagogams ir švietimo pagalbos specialistams, ugdantiems mokinius turinčius SUP dėl intelekto sutrikimo, efektyviau organizuoti mokymo procesą, ugdyti asmenines, socialines, kultūrines kompetencijas, pilietiškumo pagrindus, formuoti savarankiško gyvenimo įgūdžius.  

Tikimasi, kad parengta mokomoji medžiaga bus įteisinta ir įtraukta į Socialinių įgūdžių ugdymo programos, kuri vykdoma kartu su pritaikytomis profesinio mokymo programomis, turinį.  

Valentina Dagienė, Vaida Masiulionytė-Dagienė. Metodinė medžiaga „Dirbtinis intelektas. Žaidybinės veiklos pradiniam ugdymui“, skirta Vaikystės pedagogikos studijų programos moduliui „Matematinio ir informatinio raštingumo ugdymas: Informatinio mąstymo didaktika“.

Medžiaga siejasi su informatinio mąstymo ugdymo pradinėse klasėse, pateikiamas trumpas teorinis temos pagrindimas mokytojui, aptariamos pagrindinės duomenų raštingumo, dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi sąvokos.

Dirbtinio intelekto temos patrauklios vaikams, tačiau nelengva supažindinti, reikia ieškoti žaidybinimo metodų. Pateikiama keletas žaidimų, kuriais gilinimąsi į dirbtinį intelektą. Žaidimai išsamiai aprašyti ir pagrįsti.

Pateikti darbo lapai, kuriuos mokytojas gali išspausdinti, sukarpyti ir naudoti klasėje.

Medžiagoje pateikiamas nuorodų sąrašas su komentarais.

Alvida Lozdienė, Valentina Dagienė. Metodinė medžiaga „Informacijos šifravimas pradiniam ugdymui“, skirta Vaikystės pedagogikos studijų programos moduliui „Matematinio ir informatinio raštingumo ugdymas: Informatinio mąstymo didaktika“. Tikslinė grupė – būsimi pradinio ugdymo mokytojai.

Medžiaga siejasi su informatikos ir matematikos Bendrosiomis programomis, pateikiamas teorinis temos pagrindimas mokytojui, aptariamos pagrindinės srities sąvokos. Šifravimas arba kriptografija – tai informacijos kodavimas siekiant informaciją įslaptinti. Šifravimas yra abipusis procesas, t. y. susijęs su informacijos užšifravimu ir iššifravimu. Priemonėje nagrinėjami paprasti, pradinių klasių mokiniams suprantami šifrai: raidžių keitimas skaičiais, Cezario, stačiakampis, tinklelio, geležinkelio tvorelės šifrai. Nagrinėjami pavyzdžiai, užduotys pateikiamos su nurodymais ir sprendimais. Nurodomas pagrindinių šaltinių sąrašas.

Valentina Dagienė, Eglė Jasutė. Metodinė medžiaga „Dvejetainiai skaičiai kompiuteryje. Interaktyvūs uždaviniai ir žaidybinės veiklos.“, skirta Vaikystės pedagogikos studijų programos moduliui „Matematinio ir informatinio raštingumo ugdymas: Informatinio mąstymo didaktika“.

Medžiaga siejasi su informatinio mąstymo ugdymo pradinėse klasėse, pateikiamas trumpas teorinis temos pagrindimas mokytojui, aptariamos pagrindinės dvejetainių skaičių sąvokos.

Remiantis svetaine „Computer Science without a computer“ (https://www.csunplugged.org/en/), parengta medžiaga studentams, kuri tinka mokant informatinio mąstymo 3-4 klasėse. Pateikiami žaidimai ir darbo lapai (kortelės).