Sukurti produktai

Programa skirta, siekiantiems išmokti gaminti ir patiekti barbekiu ir grilio patiekalus.

Programos tikslas. Parengti asmenį, gebantį parinkti ir paruošti maisto produktus ir žaliavas barbekiu ir grilio patiekalų gamybai bei gaminti ir patiekti barbekiu ir grilio patiekalus.  

Programos uždaviniai:

1. Suteikti žinių apie maisto produktus ir žaliavas, jų savybes, maistinę vertę.
2. Supažindinti su maisto produktų ir žaliavų kokybės reikalavimais, laikymo sąlygomis ir realizavimo terminais.
3. Išmokyti paruošti darbo vietą pirminiam maisto produktų ir žaliavų apdorojimui.
4. Išmokyti saugiai dirbti maisto produktų ir žaliavų apdorojimo, barbekiu ir grilio patiekalų gaminimo įrenginiais ir įrankiais, laikantis geros higienos praktikos taisyklių.
5. Išmokyti parinkti maisto produktus ir žaliavas pagal barbekiu ir grilio patiekalų gamybos technologijos korteles.
6. Supažindinti su barbekiu ir grilio patiekalų rūšimis, jų asortimentu.
7. Suteikti žinių apie kokybės reikalavimus, keliamus barbekiu ir grilio patiekalams, jų laikymo sąlygas ir realizavimo terminus.
8. Išmokyti paruošti darbo vietą barbekiu ir grilio patiekalams gaminti bei ruošti, apipavidalinti ir patiekti barbekiu ir grilio patiekalus.

Gebėjimai, įgyjamos kompetencijos:

1. Parinkti ir paruošti maisto produktus ir žaliavas barbekiu ir grilio patiekalų gamybai.

Gaminti ir patiekti barbekiu ir grilio patiekalus.

Programa skirta, siekiantiems išmokti išrinkti, surinkti automobilių kėbulus bei šalinti automobilių kėbulų deformacijas be dažymo.

Programos tikslas. Parengti asmenį, gebantį išrinkti, surinkti automobilių kėbulus bei šalinti deformacijas be dažymo.

Programos uždaviniai:

1. Suteikti žinių apie automobilių kėbulų išrinkimo technologinius procesus pagal skirtingas automobilių konstrukcijas ir sandarą.
2. Išmokyti išrinkti automobilių kėbulus pagal automobilių gamintojų instrukcijas.
3. Išmokyti rūšiuoti automobilių kėbulų išrenkamas detales, taikant rūšiavimo bei sandėliavimo principus.
4. Suteikti žinių apie automobilių kėbulų surinkimo technologijas.
5. Išmokyti surinkti automobilių kėbulus taikant ardomų ir nuimamų neardomų detalių sujungimų pakeičiamumo principus.
6. Supažindinti su automobilių kėbulų detalių deformacijų šalinimo be dažymo technologijomis ir būdais.
7. Suteikti žinių apie automobilių kėbulų detalių deformacijų šalinimo be dažymo technologijoje naudojamus įrankius ir prietaisus.
8. Išmokyti atstatyti automobilių kėbulų detalių geometriją, naudojant deformacijų šalinimo be dažymo technologijos mechaninį būdą, klijų sistemą bei šiluminį būdą

Gebėjimai, įgyjamos kompetencijos:

1. Išrinkti automobilio kėbulą.
2. Surinkti automobilių kėbulus.

Šalinti automobilių kėbulo deformacijas be dažymo.

Programa skirta, siekiantiems išmokti formuoti ir dekoruoti šukuosenas.

Programos tikslas. Parengti asmenį, gebantį atlikti plaukų priežiūros procedūras, trumpalaikį plaukų garbanojimą ir tiesinimą bei formuoti ir dekoruoti šukuosenas.

Programos uždaviniai:

1. Supažindinti su plaukų ir galvos odos sandara bei jų būklės nustatymo būdais.
2. Suteikti žinių apie plaukų priežiūros procedūroms naudojamas kosmetines medžiagas, jų poveikį plaukams ir žmogaus organizmui.
3. Išmokyti trinkti plaukus ir atpalaiduoti galvos odą.
4. Suteikti žinių apie plaukų garbanojimui, tiesinimui, džiovinimui naudojamų įrankių paskirtį, eksploatavimą.
5. Išmokyti parinkti priemones trumpalaikiam plaukų garbanojimui ir tiesinimui bei sugarbanoti ir ištiesinti plaukus.
6. Suteikti žinių apie šukuosenų stilius, šukuosenos komponavimo principus.
7. Supažindinti su šukuosenų klasifikavimu.
8. Išmokyti suplanuoti šukuoseną, remiantis kliento plaukų ir veido analize bei atlikti šukuoseną pagal planą.
9. Suteikti žinių apie šukuosenų dekoro stiliaus, spalvų tendencijas.
10. Išmokyti parinkti priemones šukuosenai dekoruoti bei kurti plaukų dekoravimo priemones, atsižvelgiant į šukuosenos paskirtį, plaukų ilgį.
11. Išmokyti dekoruoti šukuosenas.

Gebėjimai, įgyjamos kompetencijos:

1. Atlikti plaukų priežiūros procedūras.
2. Atlikti trumpalaikį plaukų garbanojimą ir tiesinimą.
3. Formuoti įvairias šukuosenas.

Dekoruoti šukuosenas.

Suvirintojo kvalifikaciją turinčių asmenų poreikis darbo rinkoje išlieka didelis. Suvirintojo kompetencijos reikalingos įvairiose ūkio šakose ir įvairiose aplinkose.  Suvirintojai dirba gamybinėse įmonėse, kur atliekamas konstrukcijų montavimas ir remontas, aptarnavimo sferoje, kur atliekami automobilių sandaros elementų virinimo, litavimo darbai, statybos sektoriuje, kitose srityse, kur darbai atliekami po vandeniu arba aukštumoje. Suvirintojo darbe naudojama įranga nuolat atnaujinama, keičiasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai, rinkoje atsiranda naujų metalo lydinių. Suvirintojo kvalifikaciją įgijęs asmuo gali pasirinkti užimtumo formą: tapti samdomu darbuotoju arba verstis privačia suvirintojo praktika.

Keičiantis naudojamoms medžiagoms, darbo įrankiams, suvirinimo technologijoms, suvirintojas turi būti imlus naujovėms, komunikabilus, išmanyti juridinius, ekonomikos ir verslo pagrindus, suvirinimo bei pjaustymo technologiją, mokėti suvirinti elektra rankiniu ir pusiau automatiniu būdu įvairiose erdvinėse padėtyse, pjaustyti dujomis ir elektriniais pjovimo būdais, mokėti dirbti savarankiškai ir komandoje.

Programos tikslas. Suteikti žinių ir praktinių įgūdžių, būtinų suvirintojo darbui. Programos turinys įgalina parengti specialistą, gebantį saugiai suvirinti ir pjauti konstrukcijas iš juodųjų ir spalvotųjų  metalų lankiniu ir dujiniu būdu, naudotis suvirinimo įrenginiais, įtaisais, aparatūra, įrankiais, racionaliai naudoti medžiagas, planuoti darbus.

Uždaviniai:

Programos uždaviniai:

1. Suteikti darbuotojų saugos ir sveikatos žinių, žinių apie kvalifikuotą įrangos naudojimą pagal technologiją suvirinimo operacijų atlikimo metu.
2. Suteikti žinių apie metalų ir lydinių rūšis, metalų savybes, suvirinimo operacijų atlikimo būdus ir metodus, pagrindinę informaciją apie elektrodus, suvirinimo šaltinius ir suvirinimo srovės valdymą, tipiškus suvirintų jungčių defektus ir jų išvengimo galimybes.
3. Suformuoti gebėjimą reguliuoti ir efektyviai kontroliuoti  suvirinimo srovės šaltinį, parinkti pusautomačio suvirinimo degiklius, kabelius, įžeminimo įrangą.
4. Suformuoti įgūdžius suvirinti kampines siūles esant kampinėms, tėjinėms jungtims.
5. Suformuoti gebėjimus suvirinti plieno lakštus (plokštes) lankiniu būdu lydžiuoju elektrodu (pusautomačiu) kampinėmis ir sandūrinėmis siūlėmis žemutinėje, horizontaliojoje žemutinėje, lubinėje, vertikaliojoje žemynkryptėje suvirinimo padėtyse.

Gebėjimai, įgyjamos kompetencijos:

Naudotis suvirinimo aparatūra. Virinti pusautomačiais erdvinėse padėtyse.

Programa skirta, siekiantiems išmokti remonto ir apdailos darbų.

Programos tikslas. Parengti asmenį, gebantį sandėliuoti dažymo, plytelių klojimo medžiagas, gaminius ir įrangą, paruošti paviršius apdailai bei dažyti paviršius ir klijuoti plyteles ant įvairių paviršių.  

Programos uždaviniai:

1. Supažindinti su saugaus krovinių perkėlimo ir sandėliavimo reikalavimais.
2. Suteikti žinių apie dažymo ir plytelių klojimo medžiagų ir gaminių rūšis, savybes, paskirtį.
3. Išmokyti sandėliuoti statinio dažymo ir plytelių klojimo darbams reikalingas medžiagas, gaminius ir įrangą, laikantis gamintojo reikalavimų ir nepažeidžiant jų kokybės.
4. Supažindinti su dažytojo asmeninės apsaugos priemonėmis, darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos, aplinkosaugos reikalavimais bei tvarios statybos principais.
5. Išmokyti paruošti dažytojo darbo vietą pagal darbuotojų saugos reikalavimus, ergonomikos principus.
6. Suteikti žinių apie saugaus darbo aukštyje reikalavimus.
7. Išmokyti sumontuoti paaukštinimo įrangą pagal reikalavimus bei sutvarkyti dažytojo darbo vietą ir atliekas.
8. Išmokyti paruošti dažymo įrangą, priemones, inventorių, įrankius darbui.
9. Supažindinti su plytelių klojėjo asmenines apsaugos priemonėmis, darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos, aplinkosaugos reikalavimais.
10. Išmokyti paruošti plytelių klojėjo darbo vietą pagal darbuotojų saugos reikalavimus, ergonomikos principus bei sutvarkyti plytelių klojėjo darbo vietą ir atliekas.
11. Išmokyti paruošti plytelių klojimo įrangą, priemones, inventorių, įrankius darbui. Apibūdinti pagrindines techninio brėžinio braižymo taisykles.
12. Suteikti žinių apie statinių klasifikaciją, konstrukcijas, elementus brėžiniuose bei statinio darbo brėžinyje pateiktus duomenis dažymo ir plytelių klijavimo darbų atlikimui.
13. Suteikti žinių apie gruntus, glaistus, dažymo, pagalbines medžiagas statinio vidaus dažymo darbams.
14. Išnagrinėti statinio paviršių paruošimo dažymui technologiją.
15. Išmokyti paruošti dažymui statinio paviršius bei glaistyti statinio paviršius, naudojant rankinius įrankius.
16. Suteikti žinių apie dažomų statinio paviršių glaistymo ir šlifavimo technologijas.
17. Išmokyti šlifuoti glaistytą statinio paviršių, naudojant rankinius įrankius.
18. Suteikti žinių apie koloristikos principus, taikomus statinio dažymui bei išnagrinėti statinio paviršių dažymo dažų mišiniais technologinį procesą.
19. Išmokyti parinkti dažymo įrankius pagal dažomo statinio paviršiaus ir dažų tipą bei dažyti rankiniais įrankiais statinio įvairių tipų paviršius ir konstrukcijas.
20. Suteikti žinių apie dažyto statinio paviršiaus defektus, jų atsiradimo priežastis ir pašalinimo būdus.
21. Išmokyti atlikti dažyto statinio paviršiaus remontą.
22. Suteikti žinių apie apdailinamų plytelėmis vertikalių paviršių paruošimą.
23. Išmokyti paruošti ir apdailinti vienetinėmis plytelėmis pastato vidaus vertikalius paviršius.

Supažindinti su plytelių klijavimo ant vertikalių paviršių technologija.

Programa skirta, siekiantiems išmokti gaminti patiekalus pobūviams.

Programos tikslas. Parengti asmenį, gebantį parinkti žaliavas ir produktus, juos apdoroti, gaminti salotas, sriubas, užkandžius, šaltuosius, karštuosius ir saldžiuosius patiekalus pobūviams bei juos patiekti.

Programos uždaviniai:

1. Suteikti žinių apie maisto produktų ir žaliavų, skirtų pobūvių patiekalams, asortimentą, maistinę vertę, kokybės rodiklius, laikymo sąlygas.
2. Išmokyti taikyti kalkuliacijos ir technologijos kortelių sudarymo principus gaminant pobūvių patiekalus bei parinkti kokybiškus maisto produktus ir žaliavas pobūvių patiekalams gaminti.
3. Išmokyti maisto produktų ir žaliavų pobūvių patiekalams gaminti pirminio paruošimo ir apdorojimo.
4. Supažindinti su salotų, užkandžių ir šaltųjų patiekalų pobūviams klasifikavimu, gamybos technologija ir asortimentu.
5. Suteikti žinių apie salotų, užkandžių ir šaltųjų patiekalų pobūviams laikymo sąlygas ir realizavimo terminus.
6. Išmokyti gaminti salotų, užkandžių ir šaltųjų patiekalų pusgaminius, salotas, užkandžius ir šaltuosius patiekalus pobūviams, užtikrinant maisto saugą pagal geros higienos praktikos taisykles.
7. Išmokyti saugiai naudoti virtuvės įrenginius ir inventorių.
8. Suteikti žinių apie salotų, užkandžių ir šaltųjų patiekalų transportavimą išvažiuojamiesiems banketams, furšetams pagal geros higienos praktikos taisykles.
9. Supažindinti su sriubų ir karštųjų patiekalų pobūviams asortimentu.
10. Suteikti žinių apie sriubų ir karštųjų patiekalų pobūviams laikymo sąlygas ir realizavimo terminus.
11. Išmokyti gaminti įvairaus asortimento sriubas ir karštuosius patiekalus pobūviams, užtikrinant maisto saugą pagal geros higienos praktikos taisykles.
12. Suteikti žinių apie sriubų ir karštųjų patiekalų paruošimą transportavimui išvažiuojamiesiems banketams, furšetams pagal geros higienos praktikos taisykles.
13. Supažindinti su saldžiųjų patiekalų pobūviams asortimentu.
14. Suteikti žinių apie saldžiųjų patiekalų pobūviams laikymo sąlygas ir realizavimo terminus.
15. Išmokyti gaminti saldžiuosius patiekalus pobūviams, užtikrinant maisto saugą pagal geros higienos praktikos taisykles.
16. Suteikti žinių apie saldžiųjų patiekalų paruošimą transportavimui išvažiuojamiesiems banketams, furšetams pagal geros higienos praktikos taisykles.
17. Suteikti žinių apie patiekalų pobūviams kokybės vertinimo būdus bei laikymo sąlygas ir realizavimo terminus.
18. Išmokyti vertinti patiekalus pobūviams pagal kokybės rodiklius, apipavidalinti ir dekoruoti patiekalus pobūviams bei patiekti patiekalus pobūviams pagal geros higienos praktikos taisykles.

Gebėjimai, įgyjamos kompetencijos:

1. Parinkti žaliavas ir produktus pobūvių patiekalams gaminti bei juos apdoroti.
2. Gaminti salotas, užkandžius ir šaltuosius patiekalus pobūviams.
3. Gaminti sriubas ir karštuosius patiekalus pobūviams.
4. Gaminti saldžiuosius patiekalus pobūviams.

Įvertinti patiekalų kokybę ir patiekti patiekalus pobūviams.

Programa skirta, siekiantiems išmokti gaminti medinius interjero elementus.

Programos tikslas. Parengti asmenį, gebantį skaityti medienos gaminių darbo brėžinius, apskaičiuoti žaliavų sąnaudas, gaminti tiesmetrinius gaminius ir kitus interjero elementus bei apdailinti staliaus gaminius rankiniu ir mechanizuotu būdais.

Programos uždaviniai:

1. Suteikti žinių apie saugaus staliaus darbams reikalingų medžiagų, ruošinių, gaminių perkėlimo ir sandėliavimo taisykles ir reikalavimus bei apie staliaus darbams reikalingų medžiagų ir gaminių rūšis, savybes, paskirtį.
2. Išmokyti pakrauti, iškrauti ir sandėliuoti staliaus darbams reikalingas medžiagas, ruošinius, gaminius, įrangą ir konstrukcijas laikantis gamintojo reikalavimų ir nepažeidžiant jų kokybės.
3. Suteikti žinių apie biologines ir kokybines medienos rūšis.
4. Supažindinti su medienos pagrindinių pjūvių anatominiais požymiais (balana, branduolys, šerdis) ir ydomis.
5. Išmokyti atpažinti biologines ir kokybines medienos rūšis
6. Suteikti žinių apie asmeninės apsaugos priemones, darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos, aplinkosaugos reikalavimus.
7. Supažindinti su ergonomikos reikalavimais.
8. Išmokyti paruošti darbo vietą pagal darbų saugos, ergonomikos reikalavimus bei paruošti darbui staliaus darbų įrangą, priemones, inventorių, įrankius.
9. Išmokyti išdėstyti medžiagas darbo zonoje pagal ergonomikos reikalavimus.
10. Supažindinti su techninio brėžinio sudarymo standartais ir braižymo taisyklėmis.
11. Išmokyti braižyti nesudėtingų gaminių brėžinius ir eskizus rankiniu būdu ir naudojantis kompiuterine programa bei skaityti ir naudoti darbui medienos gaminių darbo brėžinius.
12. Suteikti žinių apie medienos matavimus ir žymėjimą pagal ruošinių, detalių brėžinius ar eskizus.
13. Suteikti žinių apie užlaidų parinkimą ir medienos sąnaudų apskaičiavimą.
14. Išmokyti atlikti medienos matavimus, nužymėti ruošinius ir detales pagal jų brėžinius ar eskizus bei apskaičiuoti medienos poreikį ruošinių ar detalių pagaminimui pagal brėžinį.
15. Supažindinti su tiesmetrinių gaminių ir medinių interjero elementų rūšimis ir paskirtimi.
16. Suteikti žinių apie tiesmetrinių gaminių ir medinių interjero elementų gamybos ir apdailos technologijas.
17. Išmokyti pagaminti reikalingus tiesmetrinius gaminius ir medinius interjero elementus pagal brėžinį.
18. Suteikti žinių apie saugaus staliaus gaminių detalių komplektavimo, taisyklingo sudėliojimo ir supakavimo skirtingomis medžiagomis taisykles.
19. Išmokyti atlikti saugaus staliaus gaminių detalių komplektavimo, taisyklingo sudėliojimo ir supakavimo skirtingomis medžiagomis operacijas.
20. Supažindinti su staliaus gaminių apdailos medžiagų rūšimis ir paskirtimi bei apdailai rankiniu ir mechanizuotu būdu naudojamais įrankiais, priemonėmis ir jų paskirtimi.
21. Suteikti žinių apie rankiniu būdu atliekamos staliaus gaminių apdailos skirtingomis medžiagomis technologiją.
22. Išmokyti paruošti apdailos medžiagas ir priemones darbui bei staliaus gaminius apdailai: atlikti glaistymą, šlifavimą ir kitas operacijas.
23. Išmokyti padengti apdailinamą gaminį apdailos medžiaga ir atlikti tarpines paviršiaus apdirbimo operacijas rankiniu būdu.
24. Suteikti žinių apie mechanizuotu būdu atliekamos staliaus gaminių apdailos skirtingomis medžiagomis technologiją.
25. Išmokyti paruošti apdailos medžiagas ir įrenginius darbui bei paruošti staliaus gaminius apdailai: atlikti mechanizuotą glaistymą, šlifavimą, šakų užtaisymą ir kitas operacijas.
26. Išmokyti padengti apdailinamą gaminį apdailos medžiaga mechanizuotu būdu ir atlikti tarpines paviršiaus apdirbimo operacijas mechanizuotu būdu.

Gebėjimai, įgyjamos kompetencijos:

1. Sandėliuoti medžiagas, ruošinius, surinkimo vienetus ir gaminius, nustatyti medienos rūšis.
2. Paruošti ir sutvarkyti staliaus darbo vietą.
3. Skaityti medienos gaminių darbo brėžinius.
4. Matuoti, žymėti medieną ir apskaičiuoti žaliavų sąnaudas.
5. Gaminti tiesmetrinius gaminius ir kitus interjero elementus.
6. Paruošti staliaus gaminius realizuoti.
7. Apdailinti staliaus gaminius rankiniu būdu.

Apdailinti staliaus gaminius mechanizuotu būdu.

Programa skirta, siekiantiems išmokti gaminti konditerijos gaminius iš bemielės tešlos.

Programos tikslas. Parengti asmenį, gebantį maišyti ir minkyti bemielę tešlą, gaminti bemielės tešlos gaminius ir prižiūrėti konditerijos gaminių gamybos įrenginius ir reikmenis.

Programos uždaviniai:

1. Supažindinti su konditerijos gaminių gamybos patalpomis.
2. Suteikti žinių apie sanitarijos ir higienos, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.
3. Suteikti žinių apie produkcijos išdėstymo tvarką, laikymo sąlygas, rūšiavimo ir tvarkymo principus.
4. Išmokyti tvarkyti konditerijos gaminių gamybos patalpas pagal geros higienos praktikos taisykles.
5. Suteikti žinių apie konditerijos gaminių gamybos įrenginių ir reikmenų paskirtį.
6. Išmokyti eksploatuoti konditerijos gaminių gamybos įrenginius ir reikmenis pagal reikalavimus.
7. Supažindinti su bemielės tešlos rūšimis ir ruošimo būdais.
8. Supažindinti su bemielės tešlos kokybei keliamus reikalavimais.
9. Suteikti žinių apie bemielės tešlos žaliavas.
10. Išmokyti nustatyti bemielės tešlos žaliavų kokybę ir paruošti bemielės tešlos žaliavas naudojimui.
11. Išmokyti užmaišyti bemielę tešlą, naudojant bemielės tešlos maišymo ir minkymo įrenginius ir inventorių.
12. Suteikti žinių apie bemielės tešlos gaminių gamybą, naudojant tradicines ir šiuolaikines technologijas.
13. Suteikti žinių apie bemielės tešlos gaminių asortimentą.
14. Supažindinti su bemielės tešlos gaminių kokybės reikalavimais, laikymo sąlygomis ir realizavimo terminais.
15. Išmokyti formuoti bemielės tešlos pusgaminius bei gaminti trapios, biskvitinės, riebaus biskvito, sluoksniuotos, kapotos, plikytos, meduolinės, baltyminės, baltyminės riešutinės, migdolinės, vaflinės, lakštinės ir kt. tešlos gaminius.
16. Išmokyti nustatyti bemielės tešlos gaminių kokybę.

 Gebėjimai, įgyjamos kompetencijos:

1. Paruošti ir sutvarkyti darbo vietą.
2. Prižiūrėti konditerijos gaminių gamybos įrenginius ir reikmenis.
3. Maišyti ir minkyti bemielę tešlą.

Gaminti bemielės tešlos gaminius.

Programa skirta, siekiantiems išmokti kompiuterinio projektavimo ir skaitmeninio vaizdų apdorojimo.

Programos tikslas. Parengti asmenį, gebantį braižyti baldų ir interjero detalių brėžinius bei kurti ir redaguoti kompiuterinės grafikos objektus.  

Programos uždaviniai:

1. Supažindinti su brėžinių standartais ir brėžiniams taikomais techniniais reikalavimais.
2. Išmokyti skaityti brėžinius bei parinkti kompiuterinio projektavimo programinę įrangą dvimačiams objektams braižyti.
3. Išmokyti braižyti įvairaus sudėtingumo dvimačius ir trimačius objektus.
4. Išmokyti braižyti įvairaus sudėtingumo objektų dvimates projekcijas ir pjūvius.
5. Išmokyti taikyti dvimačių objektų vizualizacijos metodus bei publikuoti dvimačių objektų brėžinius, vizualizacijas.
6. Išmokyti parinkti kompiuterinio projektavimo programinę įrangą trimačiams objektams braižyti bei redaguoti bei atlikti trimačių objektų kirtinius ir pjūvius.
7. Išmokyti formuoti erdvinių objektų projekcijas bei taikyti trimačių objektų vizualizacijos metodus ir publikuoti trimačių objektų brėžinius, vizualizacijas.
8. Supažindinti su baldų ir interjero detalių medžiagomis ir gamybos technologijomis.
9. Supažindinti su baldų ir interjero detalių brėžinių rengimo ir medžiagų ženklinimo reikalavimais.
10. Išmokyti parinkti specializuotą baldų ir interjero detalių braižymo programinę įrangą bei braižyti ir publikuoti baldų ir interjero detalių brėžinius ir vizualizacijas.
11. Suteikti žinių apie programinę įrangą dvimatės ir trimatės kompiuterinės grafikos produktams kurti bei redaguoti.
12. Išmokyti kurti ir redaguoti vektorinės ir taškinės grafikos objektus.
13. Išmokyti parinkti kompiuterinės grafikos vaizdų formatus bei maketuoti kompiuterinės grafikos objektus.
14. Supažindinti su kompiuterinės grafikos paruošimo spausdinti ir perkėlimo į skaitmeninę formą reikalavimais.
15. Išmokyti koreguoti spalvas, vertinti maketo kokybę bei taikyti spausdinimo ir skaitmeninės bylos paruošimo standartų reikalavimus.

Gebėjimai, įgyjamos kompetencijos:

1. Braižyti dvimačius objektus.
2. Braižyti trimačius objektus.
3. Braižyti baldų ir interjero detalių brėžinius.
4. Kurti ir redaguoti kompiuterinės grafikos objektus.

Paruošti kompiuterinės grafikos objektus spausdinti ir publikuoti.

Programa skirta, siekiantiems išmokti tvarkyti įstaigos dokumentus ir organizuoti darbus.

Programos tikslas. Parengti asmenį, gebantį rengti įvairius įstaigos dokumentus priimti lankytojus, organizuoti personalo įdarbinimą ir kitus darbus.  

Programos uždaviniai:

1. Supažindinti su dokumentų rengimo taisyklėmis.
2. Išmokyti rinkti ir koreguoti įvairius tekstus bei rengti įstaigos dokumentus.
3. Išmokyti dirbti su spausdinimo, kopijavimo, skenavimo technika bei bendrauti su administracijos darbuotojais ruošiant jų veiklos dokumentus.
4. Suteikti žinių apie įstaigos dokumentų tvarkymą ir apskaitą bei elektroninių dokumentų valdymą.
5. Išmokyti registruoti dokumentus, sudaryti ir tvarkyti bylas bei archyvuoti įstaigos valdomus dokumentus.
6. Supažindinti su darbo planavimo ir renginių organizavimo principais ir metodais.
7. Išmokyti teikti susistemintą aktualią informaciją ir medžiagą vadovui bei sekti vadovo darbotvarkę.
8. Išmokyti tvarkyti gautą ir įstaigos parengtą korespondenciją.
9. Išmokyti planuoti keliones ir komandiruotes bei organizuoti įstaigos renginius ir posėdžius.
10. Suteikti žinių apie įstaigos lankytojų aptarnavimo etiketo taisykles, protokolo pagrindus ir konfliktų sprendimo būdus.
11. Išmokyti registruoti ir aptarnauti įstaigos lankytojus.
12. Supažindinti su personalo organizavimo principais.
13. Išmokyti vesti personalo ir darbo apskaitą bei organizuoti darbuotojų motyvavimą ir kvalifikacijos kėlimą.
14. Suteikti žinių apie teisės aktų reikalavimus darbuotojų įdarbinimui.

Gebėjimai, įgyjamos kompetencijos:

1. Rengti įvairius įstaigos dokumentus.
2. Tvarkyti įstaigos administracijos dokumentus ir elektroninių dokumentų valdymo sistemą.
3. Teikti pagalbą įstaigos vadovybei planuojant įstaigos vadovo darbotvarkę ir organizuojant posėdžius, renginius.
4. Priimti įstaigos lankytojus ir atsakyti į jiems kylančius klausimus.
5. Organizuoti personalą įstaigos viduje.

Organizuoti naujo personalo įdarbinimą.

Programa skirta, siekiantiems išmokti taikyti būsto apdailos sprendimus.

Programos tikslas. Parengti asmenį, gebantį klijuoti plyteles, remontuoti grindų ir laiptų dangą bei tinkuoti statinio konstrukcijas.  

Programos uždaviniai:

1. Supažindinti su statybinių medžiagų ir gaminių rūšimis, savybėmis, paskirtimi.
2. Išmokyti sandėliuoti statinio dažymo, plytelių klojimo, tinkavimo darbams reikalingas medžiagas, gaminius ir įrangą, laikantis gamintojo reikalavimų ir nepažeidžiant jų kokybės.
3. Suteikti žinių apie dažytojo, plytelių klojėjo, tinkuotojo asmeninės apsaugos priemones, darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos, aplinkosaugos reikalavimus bei tvarios statybos principus.
4. Išmokyti paruošti dažytojo, plytelių klojėjo, tinkuotojo darbo vietą pagal darbuotojų saugos reikalavimus, ergonomikos principus.
5. Suteikti žinių apie saugaus darbo aukštyje reikalavimus.
6. Suteikti žinių apie pagrindines techninio brėžinio braižymo taisykles.
7. Supažindinti su statinių klasifikacija, konstrukcijomis, elementais.
8. Išmokyti skaityti statinio darbo projekte pateiktus duomenis apdailos darbų atlikimui.
9. Suteikti žinių apie gruntus, glaistus, dažymo, pagalbines medžiagas statinio vidaus ir fasado dažymo darbams.
10. Išnagrinėti statinio paviršių paruošimo dažymui technologiją.
11. Išmokyti paruošti dažymui statinio paviršius bei apskaičiuoti medžiagų sąnaudas.
12. Supažindinti su dažomų statinio paviršių glaistymo ir šlifavimo technologija.
13. Išmokyti glaistyti statinio paviršius bei šlifuoti glaistytą statinio paviršių, naudojant rankinius įrankius.
14. Išnagrinėti statinio paviršių dažymo dažų mišiniais technologinį procesą bei fasadų dažymo technologiją.
15. Išmokyti parinkti dažymo įrankius pagal dažomo statinio paviršiaus ir dažų tipą.
16. Išmokyti dažyti rankiniais įrankiais statinio įvairių tipų paviršius ir konstrukcijas.
17. Suteikti žinių apie dažyto statinio paviršiaus defektus, jų atsiradimo priežastis ir pašalinimo būdus.
18. Išmokyti atlikti dažyto statinio paviršiaus remontą.
19. Suteikti žinių apie apdailinamų plytelėmis vertikalių paviršių paruošimą.
20. Išmokyti paruošti apdailai plytelėmis pastato vidaus vertikalius paviršius, įrengti vertikalių paviršių hidroizoliaciją šlapiose patalpose bei paruošti pastato fasadą apdailai plytelėmis.
21. Supažindinti su plytelių klijavimo ant vertikalių paviršių technologija.
22. Išmokyti parengti plytelių išdėstymo ant vertikalių paviršių planą, apdailinti plytelėmis fasadus bei apdailinti vienetinėmis plytelėmis pastato vidaus vertikalius paviršius.
23. Išmokyti užpildyti vertikalių paviršių plytelių dangos siūles ir parinkti plytelių dangos remonto būdą ir medžiagas.
24. Išmokyti nuardyti remontuojamą plytelių dangą bei užklijuoti naujas plyteles ant remontuojamų vertikalių paviršių.
25. Išmokyti užpildyti remontuojamos vertikalių paviršių plytelių dangos siūles.
26. Suteikti žinių apie apdailinamų plytelėmis horizontalių paviršių paruošimą.
27. Išmokyti įrengti grindų išlyginamąjį sluoksnį bei paruošti grindų ir laiptų paviršių plytelių klijavimui.
28. Supažindinti su plytelių klijavimo ant horizontalių paviršių technologija.
29. Išmokyti parengti plytelių išdėstymo ant horizontalių paviršių planą, klijuoti vienetines plyteles ant grindų ir laiptų, parinkti plytelių dangos remonto būdą ir medžiagas.
30. Išmokyti užklijuoti naujas plyteles ant remontuojamo horizontalaus paviršiaus, užpildyti remontuojamo horizontalaus paviršiaus plytelių dangos siūles.
31. Suteikti žinių apie tinkavimo skiedinius paprastam ir dekoratyviniam tinkui bei statinio konstrukcijų paviršių paruošimą tinkavimui.
32. Išmokyti paruošti ir nužymėti statinio konstrukcijų paviršius tinkavimui.
33. Suteikti žinių apie paprasto tinko rūšis ir tinko sluoksnius bei paprasto tinko technologinį procesą.
34. Išmokyti ištinkuoti statinio vidines ir fasadines konstrukcijas paprastais skiediniais dekoratyviniu tinku rankiniu būdu.
35. Suteikti žinių apie dekoratyvinio tinko rūšis bei dekoratyvinio tinko technologinį procesą.

Gebėjimai, įgyjamos kompetencijos:

1. Sandėliuoti statinio dažymo, plytelių klojimo, tinkavimo medžiagas, gaminius ir įrangą.
2. Paruošti ir sutvarkyti dažytojo, plytelių klojėjo, tinkuotojo darbo vietą.
3. Skaityti statinio darbo brėžinį.
4. Paruošti dažomus statinio paviršius ir medžiagas.
5. Glaistyti ir šlifuoti statinio dažomus paviršius rankiniu būdu.
6. Dažyti statinio paviršius rankiniu būdu.
7. Paruošti apdailinamą plytelėmis vertikalų paviršių.
8. Klijuoti plyteles ant vertikalių paviršių.
9. Remontuoti vertikalių paviršių plytelių dangą.
10. Paruošti horizontalių paviršių pagrindą plytelių dangai.
11. Klijuoti plyteles ant horizontalių paviršių.
12. Remontuoti grindų ir laiptų plytelių dangą.
13. Paruošti skiedinius ir statinio konstrukcijų paviršius tinkavimo darbams.
14. Tinkuoti statinio konstrukcijas paprastais skiediniais rankiniu būdu.

Dengti statinio konstrukcijas dekoratyviniu tinku rankiniu būdu.

Viena iš pagrindinių važiuoklės funkcijų – užtikrinti nepertraukiamą kontaktą su ne visada lygia kelio danga. Dėl blogo ratų sukibimo su kelio danga pailgėja automobilio stabdymo kelias, kyla grėsmė ir kitiems eismo dalyviams. Dažnai nesuvaldyto automobilio kelyje ar išlūžusio rato priežastis – tai  neprižiūrėtos automobilio važiuoklės pasekmė.

Važiuoklės dalys – vienos  iš labiausiai apkrautų automobilio dalių. Važiuoklė atlaiko didžiules apkrovas ne tik eksploatuojant automobilį, bet ir stovintis automobilis sunkiai apkrauna važiuoklės dalis ir jos galima sakyti nuolatos dirba ir patiria "stresą". Pagrįstai automobilių važiuoklės ir valdymo įrangos remonto darbai sudaro didžiąją remonto darbų autoservisuose dalį.

Programos tikslas. Suteikti žinių apie automobilių važiuoklės ir valdymo įrangos diagnostikos metodus bei reguliavimo būdus ir priemones, suformuoti praktinius automobilių važiuoklės ir valdymo įrangos diagnozavimo ir reguliavimo įgūdžius ir gebėjimus.

Uždaviniai:

Programos uždaviniai:

1. Supažindinti su automobilių važiuoklės ir valdymo įrangos paskirtimi, sandara, diagnostikos metodais ir reguliavimo technologijomis;
2. Suformuoti gebėjimą nustatyti gedimo priežastis, naudojantis skirtingais važiuoklės ir valdymo įrangos diagnostikos metodais;
3. Suformuoti bazinio važiuoklės elementų remonto ir ratų geometrijos reguliavimo įgūdžius, naudojantis sektorinio praktinio mokymo centro įranga.

Gebėjimai, įgyjamos kompetencijos:

Techniškai prižiūrėti transporto priemonių  važiuoklę ir valdymo įrangą.

Lietuvos automobilių rinkoje dominuoja naudotos transporto priemonės. Vis dėlto lengvųjų automobilių parkas, nors ir nežymiai, po truputį jaunėja ir 2018 m. vidutinis jų amžius siekė 14,4 metų, 2019 m. - 14,1 metų. Naujesniuose automobiliuose diegiamos modernios saugų ir ekologišką automobilio eksploatavimą užtikrinančios sistemos, kinta automobilių gamyboje naudojamos medžiagos, eksploataciniai skysčiai, didėja elektros energiją naudojančių automobilių skaičius. Tokių automobilių techniniam aptarnavimui būtina speciali, nuolat atnaujinama gedimų diagnozavimo ir remonto įranga, dirbančiam personalui būtina atnaujinti įrankių, įrangos, medžiagų ir remonto technologijų žinias.

Programos dalyviai susipažins su naujausiomis automobilių gamyboje naudojamomis medžiagomis ir jų savybėmis, su naujaisiais eksploataciniais skysčiais. Naudodamiesi įranga, išmoks atlikti automobilio parametrų matavimą, juos interpretuoti ieškant gedimų priežasčių, pagal technologiją atlikti automobilio techninės priežiūros ir remonto darbus.

Programos tikslas. Supažindinti automobilių remonto specialistus su modernios sertifikuotos variklinių transporto priemonių diagnostinės ir remonto įrangos naudojimo technologijomis, nustatant gedimus ir atliekant techninės priežiūros ir remonto darbus bei parenkant ir keičiant transporto priemonių eksploatacinius skysčius.

Uždaviniai:

Programos uždaviniai:

1. Suteikti žinių apie naujausios sertifikuotos variklinių transporto priemonių diagnostinės ir remonto įrangos naudojimą gedimų diagnostikai ir šalinimui.
2. Suteikti žinių apie saugų ir kvalifikuotą įrangos naudojimą pagal technologiją transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto metu.
3. Suteikti žinių apie eksploatacinių skysčių savybes ir parinkimą kiekvienai transporto priemonei.
4. Suformuoti gebėjimą technologiškai naudotis modernia variklinių transporto priemonių įranga gedimų diagnostikai ir remontui.
5. Suformuoti gebėjimą tinkamai parinkti ir pakeisti transporto priemonių eksploatacinius skysčius.

Gebėjimai, įgyjamos kompetencijos:

Techniškai prižiūrėti transporto priemonę.

Lietuvos transporto rinkoje, esant pandeminei situacijai, automobilių paklausa išlieka didelė. Šiuo metu Lietuvos keliais važinėjančiam automobiliui vidutiniškai yra 15,46 metų. Parke esantys automobiliai sensta, o juos atnaujinti sunkiau tiek dėl sumažėjusios pasiūlos, tiek dėl barjeru tapusio automobilių registracijos mokesčio. Naujų automobilių pardavimai stoja dėl reikalingų komponentų trūkumo bei sulėtėjusio transporto priemonių tiekimo. Antrinėje naudotų automobilių rinkoje automobilį įsigyjantiems gyventojams aktualus perkamos transporto priemonės techninė būklės klausimas.

Transporto priemonių valdytojai nustatytu periodiškumu privalo tikrinti automobilių techninę būklę valstybės įgaliotoje įstaigoje. Tikrinimo metu nustatoma, ar transporto priemonės techninė būklė, konstrukcija, sistemų, agregatų ir mazgų veikimas bei efektyvumas atitinka techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus ir ji gali dalyvauti eisme. Siekiant teigiamo transporto priemonės būklės įvertinimo, klientams atliekama automobilio paruošimo techninei apžiūrai paslauga, kurios metu įvertinama automobilio techninė būklė ir jis paruošiamas apžiūrai.

Programos tikslas. Suteikti žinių apie automobilių techninės būklės nustatymo metodus ir priemones, suformuoti praktinius transporto priemonių būklės diagnozavimo metodų ir priemonių naudojimo įgūdžius ir gebėjimus.

Uždaviniai:

Programos uždaviniai:

1. Supažindinti su transporto priemonių techninės būklės nustatymo paskirtimi, uždaviniais, naudojamomis priemonėmis ir metodais.
2. Supažindinti su norminiais dokumentais, kurių naudojimas būtinas atliekant techninės būklės nustatymą ir transporto priemonės techninės būklės vertinimo kriterijais, pirmaujančių gamintojų diagnostinės įrangos techninėmis charakteristikomis ir įrangos pasirinkimo kriterijais.
3. Suformuoti gebėjimą atlikti reikiamos diagnostinės įrangos parinkimą, pasirinkti diagnostikos algoritmą ir kriterijus.
4. Suformuoti sprendimų paieškos pagal žinomus pradinius duomenis įgūdžius ir techninės būklės nustatymo, naudojant modernią įrangą, įgūdžius.

Gebėjimai, įgyjamos kompetencijos:

Techniškai prižiūrėti transporto priemonę.

Lietuvos antrinėje naudotų automobilių rinkoje automobilį įsigyjantiems gyventojams aktualus perkamos transporto priemonės techninės būklės klausimas. Transporto priemonių valdytojai nustatytu periodiškumu privalo tikrinti automobilių techninę būklę valstybės įgaliotoje įstaigoje. Tikrinimo metu nustatoma, ar transporto priemonės techninė būklė, konstrukcija, sistemų, agregatų ir mazgų veikimas bei efektyvumas atitinka techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus ir ji gali dalyvauti eisme. Siekiant teigiamo transporto priemonės būklės įvertinimo, klientams atliekama automobilio paruošimo techninei apžiūrai paslauga, kurios metu atliekama automobilio elektros įrenginių techninė priežiūra ir diagnostika, įvertinama techninė būklė ir automobilis paruošiamas apžiūrai..

Programos tikslas. Suteikti žinių apie automobilių elektros įrenginių techninės priežiūros ir diagnostikos nustatymo metodus ir priemones, suformuoti praktinius transporto priemonių būklės diagnozavimo metodų ir priemonių naudojimo įgūdžius ir gebėjimus.

Uždaviniai:

Programos uždaviniai:

1. Supažindinti su transporto priemonių elektros įrenginių techninės priežiūros ir diagnostikos įranga ir medžiagomis,   naudojamomis priemonėmis ir metodais;
2. Supažindinti su norminiais dokumentais, kurių naudojimas būtinas atliekant techninės būklės nustatymą ir transporto priemonės techninės būklės vertinimo kriterijais, pirmaujančių gamintojų diagnostinės įrangos techninėmis charakteristikomis ir įrangos pasirinkimo kriterijais.
3. Suformuoti gebėjimą atlikti reikiamos diagnostinės įrangos parinkimą ir pasirinkti diagnostikos algoritmą bei kriterijus.
4. Suformuoti sprendimų paieškos pagal žinomus pradinius duomenis įgūdžius ir techninės priežiūros ir diagnostikos  nustatymo, naudojant modernią įrangą, įgūdžius.
5. Suformuoti gebėjimą technologiškai naudotis modernia variklinių transporto priemonių įranga gedimų diagnostikai ir remontui.

Gebėjimai, įgyjamos kompetencijos:

Techniškai prižiūrėti transporto priemonę.

Vidaus ligų rezidentūros studijų programos paskirtis yra parengti kūrybingą, dorą, iniciatyvų, savarankišką gydytoją specialistą, turintį vidaus ligų gydytojo profesinę kvalifikaciją, besidomintį mokslo naujovėmis ir siekiantį aukštesnės mokslinės kvalifikacijos doktorantūroje. Vidaus ligų rezidentūros studijų programos tikslas – paruošti kvalifikuotą vidaus ligų gydytoją, turintį teisę gauti vidaus ligų gydytojo licenciją ir galintį suteikti vidaus ligų gydytojo norma apibrėžtas paslaugas. Vidaus ligų rezidentūros apimtis – 5 metai, 330 kreditas (8826 2 val.). Vienerių metų rezidentūros studijų teorinės ir praktinės dalies trukmė – 66 studijų kreditai (1 kreditas – 26,66 val.). Teorinei Vidaus ligų rezidentūros studijų daliai (paskaitoms, seminarams, klinikinių atvejų pristatymams, straipsnių referavimui ir pan. bei savarankiškam darbui) skiriama 25 proc. (2226 val.), o praktinei (gebėjimų įgijimui) – 75 proc. (6600 val.) rezidentūros programos. Vidaus ligų programą sudaro šie ciklai: Pulmonologijos pagrindai, Alergologijos ir imunologijos pagrindai, Kardiologijos pagrindai, Gastroenterologijos pagrindai, Reumatologijos pagrindai, Nefrologijos pagrindai, Hematologijos pagrindai, Endokrinologijos pagrindai, Onkologijos pagrindai, Skubi pagalba, Intensyvi pagalba, Neurologija, Vidaus organų, skydliaukės ultargarsiniai tyrimai, Virškinamojo trakto endoskopijos pagrindai, Širdies ultragarsinis tyrimas, Psichikos ir elgesio sutrikimai, Infekcinės ligos, Geriatrija, Dermatovenerologija, Vidaus ligos, Konsultacinė, ambulatorinė medicina, Nėščiųjų terapinė priežiūra, Arterinių ir veninių trombozių diagnostika ir gydymas Vidaus ligų rezidentūros studijų programa papildyta pakopinėmis kompetencijomis ir jų aprašais, vertinimo metodais.

Microsoft Word - Vidaus ligos.docx (lsmu.lt)

Veido ir žandikaulių chirurgijos rezidentūros paskirtis – profesinės rezidentūros studijos, skirtos paruošti specialistą – veido ir žandikaulių chirurgą, kuris teikia sveikatos priežiūros paslaugas gydytojo veido ir žandikaulių chirurgo normoje nurodytose ribose. Veido ir žandikaulių chirurgijos rezidentūros studijų programos tikslas – paruošti kvalifikuotą gydytoją veido ir žandikaulių chirurgą, turintį teisę gauti veido ir žandikaulių chirurgo licenciją ir galintį suteikti gydytojo veido ir žandikaulių chirurgo norma apibrėžtas paslaugas. 2 Veido ir žandikaulių chirurgijos rezidentūros studijų apimtis – 3 metai, 198 kreditai (5306 val.). Vienerių metų rezidentūros studijų teorinės ir praktinės dalies trukmė – 66 studijų kreditai (1 kreditas – 26,66 val.). Teorinei Veido ir žandikaulių chirurgijos rezidentūros studijų daliai (paskaitoms, seminarams, klinikinių atvejų pristatymams, straipsnių referavimui, ir pan. bei savarankiškam darbui) skiriama 25 proc. (1346 val.), o praktinei (gebėjimų įgijimui) – 75 proc. (3960 val.) rezidentūros programos. Programą sudaro privalomieji ir pasirenkamieji ciklai, apimantys teoriją, praktinį darbą ir savarankišką darbą. Privalomieji ciklai orientuoti į gydytojo veido ir žandikaulių chirurgo žinių ir gebėjimų gilinimą bei pagrindų įsisavinimą Veido ir žandikaulių chirurgijoje. Siekiama įsisavinti burnos, veido ir žandikaulių ligų klinikinės diagnostikos, medikamentinio ir chirurginio gydymo, profilaktikos žinių, gebėjimų ir įgūdžių. Pasirenkamieji ciklai skirti gilintis į vieną kurią nors siauresnę ir labiau specializuotą burnos, veido ir žandikaulių sritį. Programos ciklai apima visas pagrindines Veido ir žandikaulių chirurgijos sritis, reikalingas veido ir žandikaulių chirurgo kvalifikacijai įgyti. Privalomieji ciklai: 1. Burnos, veido ir žandikaulių klinikinė anatomija. Burnos, veido ir žandikaulių srities ligų propedeutika; 2. Burnos, veido ir žandikaulių srities uždegimai; 3. Smilkininio apatinio žandikaulio sanario (SAŽS) ligos; 4. Veido ir žandikaulių srities traumatologija; 5. Veido ir žandikaulių srities onkologija; 6. Seilių liaukų ligos; 7. Veido ir burnos neurologija; 8. Ikiprotezinė burnos, žandikaulių chirurgija ir implantologija Pasirenkamieji ciklai: 1. Dantų implantacija; 2. Smilkininio apatinio žandikaulio sąnario ligų ankstyvoji diagnostika ir prevencija; 3. Ortognatinė/ortopedinė chirurgija; 4. Otorinolaringologija; 5. Įgimtų viršutinės lūpos nesuaugimų chirurginis gydymas; 6. Veido defektų ir (ar) deformacijų plastika vietiniais audiniais; 7. Įgimtų veido anomalijų ir lūpų bei gomurio nesuaugimų chirurginis gydymas; 8. Veido ir žandikaulių rekonstrukcinė chirurgija (plastika vietiniais audiniais, laisvas audinių persodinimas ir mikrochirurgija). Veido ir žandikaulių chirurgijos rezidentūros studijų programa papildyta pakopinėmis kompetencijomis ir jų aprašais, vertinimo metodais.

Microsoft Word - Veido ir zandikauliu chirurgija.docx (lsmu.lt)

Vaikų odontologijos rezidentūros paskirtis – profesinės rezidentūros studijos, skirtos paruošti specialistą – vaikų odontologą, kuris teikia sveikatos priežiūros paslaugas gydytojo vaikų odontologo normoje nurodytose ribose. Vaikų odontologijos rezidentūros studijų programos tikslas – paruošti kvalifikuotą gydytoją vaikų odontologą, turintį teisę gauti vaikų odontologo licenciją ir galintį suteikti gydytojo vaikų odontologo norma apibrėžtas paslaugas. Vaikų odontologijos rezidentūros studijų apimtis – 3 metai, 198 2 kreditai (5306 val.). Vienerių metų rezidentūros studijų teorinės ir praktinės dalies trukmė – 66 studijų kreditai (1 kreditas – 26,66 val.). Teorinei vaikų odontologijos rezidentūros studijų daliai (paskaitoms, seminarams, klinikinių atvejų pristatymams, straipsnių referavimui ir pan. bei savarankiškam darbui) skiriama 25 proc. (1346 val.), o praktinei (gebėjimų įgijimui) – 75 proc. (3960 val.) rezidentūros programos. Vaikų odontologijos rezidentūros programą sudaro šie ciklai: 1. Profesinė Etika. Vaikų Odontologinės Priežiūros Įstatyminė Bazė. Infekcijos Kontrolė Odontologiniame Kabinete. Odontologinės Pagalbos Organizavimas; 2. Vaiko amžiaus periodų fizinė ir psichomotorinė raida. Vaiko elgesio odontologiniame kabinete problemos. Vaiko intraoralinis ir ekstraoralinis ištyrimas. Ilgalaikio išplėstinio gydymo plano sudarymas; 3. Vaikų ligos; 4. Vaikų ir paauglių psichiatrija; 5. Vaikų dantų ėduonis. Etiologija, patogenezė, diagnostika, gydymo metodai. Nuskausminimas vaikų odontologijoje; 6. Plombavimo medžiagos gydant dantų kietųjų audiniųpatologijas; 7. Odontologinių ligų epidemiologija. Odontologinių ligų profilaktikos organizavimas vaikams. Biostatikos pagrindai. Mokslinio tyrimo protokolo sudėtinės dalys; 8. Darbas su dentaliniu mikroskopu. Endodontinio gydymo procedūrų klaidos, diagnostika ir gydymas; 9. Pulpitų ir viršūninių periodontitų diagnostika, gydymo metodai, komplikacijos ir jų profilaktika; 10. Vaikų periodonto ir burnos gleivinės ligos. Etiologija, patogenezė, diagnostika, gydymo metodai, komplikacijos ir jų profilaktika; 11. Nekariozinės ligos, jų etiologija, patogenezė, diagnostika, gydymas, profilaktika. Paveldimos ligos ir sindromai; 12. Neįgalių ir sergančių bendrinėmis ligomis vaikų ir paauglių burnos ligų gydymo ypatumai; 13. Vaikų dantų traumos. Gydymas ir profilaktika; 14. Remineralizuojančių medžiagų taikymas neoperaciniame dantų karieso gydyme; 15. Vaikų burnos chirurgija; 16. Ortodontinių pacientų burnos priežiūra Vaikų odontologijos rezidentūros studijų programa papildyta pakopinėmis kompetencijomis ir jų aprašais, vertinimo metodais.

Microsoft Word - Vaiku odontologija.docx (lsmu.lt)

Vaikų ligų ir vaikų reumatologijos rezidentūros paskirtis – profesinės rezidentūros studijos, skirtos paruošti vaikų ligų gydytoją ir gydytoją vaikų reumatologą, kuris teikia sveikatos priežiūros paslaugas vaikų ligų gydytojo ir gydytojo vaikų reumatologo normoje nurodytose ribose. Vaikų ligų ir vaikų reumatologijos rezidentūros studijų programos tikslas – paruošti kvalifikuotą vaikų ligų gydytoją ir gydytoją vaikų reumatologą, turintį teisę gauti vaikų ligų gydytojo ir gydytojo vaikų reumatologo licenciją ir galintį suteikti vaikų ligų 2 gydytojo ir gydytojo vaikų reumatologo norma apibrėžtas paslaugas. Vaikų ligų ir vaikų reumatologijos rezidentūros studijų apimtis – 6 metai, 396 kreditai (10586 val.). Vienerių metų rezidentūros studijų teorinės ir praktinės dalies trukmė – 66 studijų kreditai (1 kreditas – 26,66 val.). Teorinei vaikų ligų ir vaikų reumatologijos rezidentūros studijų daliai (paskaitoms, seminarams, klinikinių atvejų pristatymams, straipsnių referavimui ir pan. bei savarankiškam darbui) skiriama 25 proc. (2666 val.), o praktinei (gebėjimų įgijimui) – 75 proc. (7920 val.) rezidentūros programos. Programą sudaro: Pirmieji – ketvirtieji rezidentūros metai: Ambulatorinės pediatrijos, Neonatologijos, Vaikų infekcinės ligos, Vaikų akių ligos ir Ausų, nosies ir gerklės ligų ambulatorinė ir skubi pagalba vaikams. Antrieji-ketvirtieji rezidentūros metai: Bendroji vaikų pulmonologija, bendroji vaikų alergologija, bendroji vaikų nefrologija, bendroji vaikų gastroenterologija, bendroji vaikų onkohematologija, bendroji vaikų kardiologija, bendroji vaikų reumatologija, vaikų/naujagimių skubioji medicina ir bendroji intensyvioji terapija, socialinė medicina pediatrijoje/neonatologijoje; bendroji vaikų neurologija; bendroji vaikų endokrinologija; vaikų chirurgija; genetika pediatrijoje/neonatologijoje; vaikų ir paauglių psichiatrija. Penktieji – šeštieji metai: Klinikinė vaikų reumatologija, Lavinamasis suaugusių reumatologijoje, Chirurginės-ortopedinės vaikų sąnarių ir kaulų ligos, Vaikų odos ligos reumatologijoje, Diagnostiniai tyrimai vaikų reumatologijoje, Vaikų, sergančių reumatinėmis ligomis, abilitacija ir reabilitacija. Pasirenkamieji ciklai: Neišnešiotas naujagimis, Vaikų lėtinės plaučių ligos, Vaikų įgimta šlapimo organų patologija, Vaikų mitybos pagrindai, Vaikų onkologija, Vaikų hematologija, Vaikų infekcinės ligos, Naujos technologijos vaikų cukrinio diabeto valdyme, Ambulatorinė vaikų alergologijos pagalba, Vaikų abilitacija ir neuroreabilitacija, Ambulatorinė vaikų neurologija, Endokrininės sistemos ištyrimas, sutrikimų gydymas vaikams, sergantiems lėtinėmis ne endokrininės sistemos ligomis. Vaikų ligų ir vaikų reumatologijos rezidentūros studijų programa papildyta pakopinėmis kompetencijomis ir jų aprašais, vertinimo metodais.

Microsoft Word - Vaiku ligos ir vaiku reumatologija.docx (lsmu.lt)

Vaikų ligų ir vaikų pulmonologijos rezidentūros paskirtis – profesinės rezidentūros studijos, skirtos paruošti vaikų ligų gydytoją ir gydytoją vaikų pulmonologą, kuris teikia sveikatos priežiūros paslaugas vaikų ligų gydytojo ir gydytojo vaikų pulmonologo medicinos normoje nurodytose ribose. Vaikų ligų ir vaikų pulmonologijos rezidentūros studijų programos tikslas – paruošti kvalifikuotą vaikų ligų gydytoją ir gydytoją vaikų pulmonologą, turintį teisę gauti vaikų ligų gydytojo ir gydytojo vaikų pulmonologo licenciją ir galintį suteikti vaikų ligų 2 gydytojo ir gydytojo vaikų pulmonologo norma apibrėžtas paslaugas. Vaikų ligų ir vaikų pulmonologijos rezidentūros studijų apimtis – 6 metai, 396 kreditai (10586 val.). Vienerių metų rezidentūros studijų teorinės ir praktinės dalies trukmė – 66 studijų kreditai (1 kreditas – 26,66 val.). Teorinei Vaikų ligų ir vaikų pulmonologijos rezidentūros studijų daliai (paskaitoms, seminarams, klinikinių atvejų pristatymams, straipsnių referavimui ir pan. bei savarankiškam darbui) skiriama 25 proc. (2666 val.), o praktinei (gebėjimų įgijimui) – 75 proc. (7920 val.) rezidentūros programos. Programą sudaro: Pirmieji – ketvirtieji rezidentūros metai: Ambulatorinės pediatrijos, Neonatologijos, Vaikų infekcinės ligos, Vaikų akių ligos ir Ausų, nosies ir gerklės ligų ambulatorinė ir skubi pagalba vaikams. Antrieji-ketvirtieji rezidentūros metai: Bendroji vaikų pulmonologija, bendroji vaikų alergologija, bendroji vaikų nefrologija, bendroji vaikų gastroenterologija, bendroji vaikų onkohematologija, bendroji vaikų kardiologija, bendroji vaikų reumatologija, vaikų/naujagimių skubioji medicina ir bendroji intensyvioji terapija, socialinė medicina pediatrijoje/neonatologijoje; bendroji vaikų neurologija; bendroji vaikų endokrinologija; vaikų chirurgija; genetika pediatrijoje/neonatologijoje; vaikų ir paauglių psichiatrija. Penktieji – šeštieji metai: Vaikų švokštimas ir dažniausios alerginės ligos, Neinfekcinės vaikų kvėpavimo organų ligos. Kitų organų patologijos sąlygoti kvėpavimo sutrikimai, Cistinė fibrozė ir kitos vaikų pūlingos plaučių ligos: diagnostika, gydymas, ilgalaikė priežiūra ir reabilitacija, Vaikų tuberkuliozė, Endoskopiniai kvėpavimo takų tyrimai. Radiologinė ir kita vaizdinė kvėpavimo organų susirgimų diagnostika, Vaikų miego sutrikimų diagnostika ir gydymas. Nuo technologijų priklausantys vaikai, Vaikų kvėpavimo funkcijos tyrimai. Pasirenkamieji ciklai: Neišnešiotas naujagimis, Vaikų lėtinės plaučių ligos, Vaikų įgimta šlapimo organų patologija, Vaikų mitybos pagrindai, Vaikų onkologija, Vaikų hematologija, Vaikų infekcinės ligos, Naujos technologijos vaikų cukrinio diabeto valdyme, Ambulatorinė vaikų alergologijos pagalba, Vaikų abilitacija ir neuroreabilitacija, Ambulatorinė vaikų neurologija, Endokrininės sistemos ištyrimas, sutrikimų gydymas vaikams, sergantiems lėtinėmis ne endokrininės sistemos ligomis. Vaikų ligų ir vaikų pulmonologijos rezidentūros studijų programa papildyta pakopinėmis kompetencijomis ir jų aprašais, vertinimo metodais.

Microsoft Word - Vaiku ligos ir vaiku pulmonologija.docx (lsmu.lt)

Vaikų ligų ir vaikų onkohematologijos rezidentūros paskirtis – profesinės rezidentūros studijos, skirtos paruošti vaikų ligų gydytoją ir gydytoją vaikų onkohematologą, kuris teikia sveikatos priežiūros paslaugas vaikų ligų gydytojo ir gydytojo vaikų onkohematologo normoje nurodytose ribose. Vaikų ligų ir vaikų onkohematologijos rezidentūros studijų programos tikslas – paruošti kvalifikuotą vaikų ligų gydytoją ir gydytojo vaikų onkohematologą, turintį teisę gauti vaikų ligų gydytojo ir 2 gydytojo vaikų onkohematologo licenciją ir galintį suteikti vaikų ligų gydytojo ir gydytojo vaikų onkohematologo norma apibrėžtas paslaugas. Vaikų ligų ir vaikų onkohematologijos rezidentūros studijų apimtis – 6 metai, 396 kreditai (10586 val.). Vienerių metų rezidentūros studijų teorinės ir praktinės dalies trukmė – 66 studijų kreditai (1 kreditas – 26,66 val.). Teorinei vaikų ligų ir vaikų onkohematologijos rezidentūros studijų daliai (paskaitoms, seminarams, klinikinių atvejų pristatymams, straipsnių referavimui ir pan. bei savarankiškam darbui) skiriama 25 proc. (2666 val.), o praktinei (gebėjimų įgijimui) – 75 proc. (7920 val.) rezidentūros programos. Programą sudaro: Pirmieji -ketvirtieji rezidentūros metai: Ambulatorinės pediatrijos, Neonatologijos, Vaikų infekcinės ligos, Vaikų akių ligos ir Ausų, nosies ir gerklės ligų ambulatorinė ir skubi pagalba vaikams. Antrieji-ketvirtieji rezidentūros metai: Bendroji vaikų pulmonologija, bendroji vaikų alergologija, bendroji vaikų nefrologija, bendroji vaikų gastroenterologija, bendroji vaikų onkohematologija, bendroji vaikų kardiologija, bendroji vaikų reumatologija, vaikų/naujagimių skubioji medicina ir bendroji intensyvioji terapija, socialinė medicina pediatrijoje/neonatologijoje; bendroji vaikų neurologija; bendroji vaikų endokrinologija; vaikų chirurgija; genetika pediatrijoje/neonatologijoje; vaikų ir paauglių psichiatrija. Penktieji-šeštieji metai: Ambulatorinė vaikų hematologija, Stacionarinė vaikų hematologija, Specialybinė vaikų onkologija, Vaikų leukemijos, limfomos ir kaulų čiulpų transplantacija. Pasirenkamieji ciklai: Neišnešiotas naujagimis, Vaikų lėtinės plaučių ligos, Vaikų įgimta šlapimo organų patologija, Vaikų mitybos pagrindai, Vaikų onkologija, Vaikų hematologija, Vaikų infekcinės ligos, Naujos technologijos vaikų cukrinio diabeto valdyme, Ambulatorinė vaikų alergologijos pagalba, Vaikų abilitacija ir neuroreabilitacija, Ambulatorinė vaikų neurologija, Endokrininės sistemos ištyrimas, sutrikimų gydymas vaikams, sergantiems lėtinėmis ne endokrininės sistemos ligomis. Vaikų ligų ir vaikų onkohematologijos rezidentūros studijų programa papildyta pakopinėmis kompetencijomis ir jų aprašais, vertinimo metodais.

Microsoft Word - Vaiku ligos ir vaiku onkohematologija.docx (lsmu.lt)

Vaikų ligų ir vaikų neurologijos rezidentūros paskirtis – profesinės rezidentūros studijos, skirtos paruošti vaikų ligų gydytoją ir gydytoją vaikų neurologą, kuris teikia sveikatos priežiūros paslaugas vaikų ligų gydytojo bei gydytojo vaikų neurologo normoje nurodytose ribose. Vaikų ligų ir vaikų neurologijos rezidentūros studijų programos tikslas – paruošti kvalifikuotą vaikų ligų gydytoją bei gydytoją vaikų neurologą, turintį teisę gauti vaikų ligų gydytojo bei gydytojo vaikų neurologo licencijas ir galintį teikti vaikų ligų gydytojo norma bei 2 gydytojo vaikų neurologo norma apibrėžtas paslaugas. Vaikų ligų ir vaikų neurologijos studijų programos apimtis – 6 metai, 396 kreditai (10586 val.). Vienerių metų rezidentūros studijų teorinės ir praktinės dalies trukmė – 66 studijų kreditai (1 kreditas – 26,66 val.). Teorinei vaikų ligų ir vaikų neurologijos rezidentūros studijų daliai (paskaitoms, seminarams, klinikinių atvejų pristatymams, straipsnių referavimui ir pan. bei savarankiškam darbui) skiriama 25 proc. (2666 val.), o praktinei (gebėjimų ir įgūdžių įgijimui) – 75 proc. (7920 val.) rezidentūros programos. Programą sudaro: Pirmieji – ketvirtieji rezidentūros metai: Ambulatorinės pediatrijos, Neonatologijos, Vaikų infekcinės ligos, Vaikų akių ligos ir Ausų, nosies ir gerklės ligų ambulatorinė ir skubi pagalba vaikams. Antrieji-ketvirtieji rezidentūros metai: Bendroji vaikų pulmonologija, bendroji vaikų alergologija, bendroji vaikų nefrologija, bendroji vaikų gastroenterologija, bendroji vaikų onkohematologija, bendroji vaikų kardiologija, bendroji vaikų reumatologija, vaikų/naujagimių skubioji medicina ir bendroji intensyvioji terapija, socialinė medicina pediatrijoje/neonatologijoje; bendroji vaikų neurologija; bendroji vaikų endokrinologija; vaikų chirurgija; genetika pediatrijoje/neonatologijoje; vaikų ir paauglių psichiatrija. Penktieji-šeštieji metai: Neuroanatomija, neurofiziologija ir klinikinis neurologinis įvairaus amžiaus paciento tyrimas, Specialioji vaikų neurologija, Klinikinė neurofiziologija, Radiologinė vaikų neurologinių ligų diagnostika, Vaikų raidos sutrikimų abilitacija ir neuroreabilitacija, Vaikų neurochirurgija, Suaugusiųjų neurologija. Pasirenkamieji ciklai: Neišnešiotas naujagimis, Vaikų lėtinės plaučių ligos, Vaikų įgimta šlapimo organų patologija, Vaikų mitybos pagrindai, Vaikų onkologija, Vaikų hematologija, Vaikų infekcinės ligos, Naujos technologijos vaikų cukrinio diabeto valdyme, Ambulatorinė vaikų alergologijos pagalba, Vaikų abilitacija ir neuroreabilitacija, Ambulatorinė vaikų neurologija, Endokrininės sistemos ištyrimas, sutrikimų gydymas vaikams, sergantiems lėtinėmis ne endokrininės sistemos ligomis. Vaikų ligų ir vaikų neurologijos rezidentūros studijų programa papildyta pakopinėmis kompetencijomis ir jų aprašais, vertinimo metodais.

Microsoft Word - Vaiku ligos ir vaiku neurologija.docx (lsmu.lt)

Vaikų ligų ir vaikų nefrologijos rezidentūros paskirtis – profesinės rezidentūros studijos, skirtos paruošti vaikų ligų gydytoją ir gydytoją vaikų nefrologą, kuris teikia sveikatos priežiūros paslaugas vaikų ligų gydytojo ir gydytojo vaikų nefrologo normose nurodytose ribose. Vaikų ligų ir vaikų nefrologijos rezidentūros studijų programos tikslas – paruošti kvalifikuotą vaikų ligų gydytoją ir gydytoją vaikų nefrologą, turintį teisę gauti vaikų ligų gydytojo ir gydytojo vaikų nefrologo licenciją ir galintį suteikti vaikų ligų gydytojo ir gydytojo vaikų 2 nefrologo norma apibrėžtas paslaugas. Vaikų ligų ir vaikų nefrologijos rezidentūros studijų apimtis – 6 metai, 396 kreditai (10586 val.). Vienerių metų rezidentūros studijų teorinės ir praktinės dalies trukmė – 66 studijų kreditai (1 kreditas – 26,66 val.). Teorinei vaikų ligų ir vaikų nefrologijos rezidentūros studijų daliai (paskaitoms, seminarams, klinikinių atvejų pristatymams, straipsnių referavimui ir pan. bei savarankiškam darbui) skiriama 25 proc. (2666 val.), o praktinei (gebėjimų įgijimui) – 75 proc. (7920 val.) rezidentūros programos. Programą sudaro: Pirmieji – ketvirtieji rezidentūros metai: Ambulatorinės pediatrijos, Neonatologijos, Vaikų infekcinės ligos, Vaikų akių ligos ir Ausų, nosies ir gerklės ligų ambulatorinė ir skubi pagalba vaikams. Antrieji-ketvirtieji rezidentūros metai: Bendroji vaikų pulmonologija, bendroji vaikų alergologija, bendroji vaikų nefrologija, bendroji vaikų gastroenterologija, bendroji vaikų onkohematologija, bendroji vaikų kardiologija, bendroji vaikų reumatologija, vaikų/naujagimių skubioji medicina ir bendroji intensyvioji terapija, socialinė medicina pediatrijoje/neonatologijoje; bendroji vaikų neurologija; bendroji vaikų endokrinologija; vaikų chirurgija; genetika pediatrijoje/neonatologijoje; vaikų ir paauglių psichiatrija. Penktieji-šeštieji metai: klinikinė vaikų nefrologija, pakaitinės inkstų terapijos pagrindai, pakaitinės inkstų terapijos naujovės, imunologinė inkstų ligų diagnostika ir transplantacija, vaikų urologija, šlapimo organų sistemos tyrimo metodai, genetinės ligos vaikų nefrologijoje. Pasirenkamieji ciklai: Neišnešiotas naujagimis, Vaikų lėtinės plaučių ligos, Vaikų įgimta šlapimo organų patologija, Vaikų mitybos pagrindai, Vaikų onkologija, Vaikų hematologija, Vaikų infekcinės ligos, Naujos technologijos vaikų cukrinio diabeto valdyme, Ambulatorinė vaikų alergologijos pagalba, Vaikų abilitacija ir neuroreabilitacija, Ambulatorinė vaikų neurologija, Endokrininės sistemos ištyrimas, sutrikimų gydymas vaikams, sergantiems lėtinėmis ne endokrininės sistemos ligomis. Vaikų ligų ir vaikų nefrologijos rezidentūros studijų programa papildyta pakopinėmis kompetencijomis ir jų aprašais, vertinimo metodais.

Microsoft Word - Vaiku ligos ir vaiku nefrologija.docx (lsmu.lt)

Vaikų ligų ir vaikų kardiologijos rezidentūros paskirtis – profesinės rezidentūros studijos, skirtos parengti kūrybingą, dorą, nuoširdų ir jautrų, iniciatyvų, savarankišką gydytoją specialistą, kuris teikia sveikatos priežiūros paslaugas vaikų ligų gydytojo ir gydytojo vaikų kardiologo normose nurodytose ribose. Vaikų ligų ir vaikų kardiologijos rezidentūros studijų programos tikslas – paruošti kvalifikuotą vaikų ligų gydytoją ir gydytoją vaikų kardiologą, turintį teisę gauti vaikų ligų gydytojo ir gydytojo vaikų kardiologo licencijas ir 2 galintį suteikti vaikų ligų gydytojo ir gydytojo vaikų kardiologo normomis apibrėžtas paslaugas. Vaikų ligų ir vaikų kardiologijos rezidentūros studijų apimtis – 6 metai, 396 kreditai (10586 val.). Vienerių metų rezidentūros studijų teorinės ir praktinės dalies trukmė – 66 studijų kreditai (1 kreditas – 26,66 val.). Teorinei vaikų ligų rezidentūros studijų daliai (paskaitoms, seminarams, klinikinių atvejų pristatymams, straipsnių referavimui ir pan. bei savarankiškam darbui) skiriama 25 proc. (2666 val.), o praktinei (gebėjimų įgijimui) – 75 proc. (7920 val.) rezidentūros programos. Programą sudaro: Pirmieji – ketvirtieji rezidentūros metai: Ambulatorinės pediatrijos, Neonatologijos, Vaikų infekcinės ligos, Vaikų akių ligos ir Ausų, nosies ir gerklės ligų ambulatorinė ir skubi pagalba vaikams. Antrieji-ketvirtieji rezidentūros metai: Bendroji vaikų pulmonologija, bendroji vaikų alergologija, bendroji vaikų nefrologija, bendroji vaikų gastroenterologija, bendroji vaikų onkohematologija, bendroji vaikų kardiologija, bendroji vaikų reumatologija, vaikų/naujagimių skubioji medicina ir bendroji intensyvioji terapija, socialinė medicina pediatrijoje/neonatologijoje; bendroji vaikų neurologija; bendroji vaikų endokrinologija; vaikų chirurgija; genetika pediatrijoje/neonatologijoje; vaikų ir paauglių psichiatrija. Penktieji – šeštieji rezidentūros metai: Klinikinė vaikų kardiologija, Neinvaziniai instrumentiniai širdies ir kraujagyslių tyrimai, Invaziniai širdies ir kraujagyslių diagnostiniai tyrimai bei gydymo procedūros, Intensyvioji vaikų kardiologija, Ambulatorinė vaikų kardiologija. Pasirenkamieji ciklai: Neišnešiotas naujagimis, Vaikų lėtinės plaučių ligos, Vaikų įgimta šlapimo organų patologija, Vaikų mitybos pagrindai, Vaikų onkologija, Vaikų hematologija, Vaikų infekcinės ligos, Naujos technologijos vaikų cukrinio diabeto valdyme, Ambulatorinė vaikų alergologijos pagalba, Vaikų abilitacija ir neuroreabilitacija, Ambulatorinė vaikų neurologija, Endokrininės sistemos ištyrimas, sutrikimų gydymas vaikams, sergantiems lėtinėmis ne endokrininės sistemos ligomis. Vaikų ligų ir vaikų kardiologijos rezidentūros studijų programa papildyta pakopinėmis kompetencijomis ir jų aprašais, vertinimo metodai.

Microsoft Word - Vaiku ligos ir vaiku kardiologija.docx (lsmu.lt)

Vaikų ligų ir vaikų intensyviosios terapijos rezidentūros paskirtis – profesinės rezidentūros studijos, skirtos paruošti vaikų intensyviosios terapijos gydytoją, kuris teikia sveikatos priežiūros paslaugas vaikų ligų ir vaikų intensyviosios terapijos gydytojo normoje nurodytose ribose. Vaikų ligų ir vaikų intensyviosios terapijos rezidentūros studijų programos tikslas – paruošti kvalifikuotą vaikų intensyviosios terapijos gydytoją, turintį teisę gauti vaikų intensyviosios terapijos gydytojo licenciją ir galintį suteikti vaikų intensyviosios 2 terapijos gydytojo norma apibrėžtas paslaugas. Vaikų ligų ir vaikų intensyviosios terapijos rezidentūros studijų apimtis – 6 metai, 396 kreditai (10586 val.). Vienerių metų rezidentūros studijų teorinės ir praktinės dalies trukmė – 66 studijų kreditai (1 kreditas – 26,66 val.). Teorinei rezidentūros studijų daliai (paskaitoms, seminarams, klinikinių atvejų pristatymams, straipsnių referavimui ir pan. bei savarankiškam darbui) skiriama 25 proc. (2666 val.), o praktinei (gebėjimų įgijimui) – 75 proc. (7920 val.) rezidentūros programos. Programą sudaro: Pirmieji – ketvirtieji rezidentūros metai: Ambulatorinės pediatrijos, Neonatologijos, Vaikų infekcinės ligos, Vaikų akių ligos ir Ausų, nosies ir gerklės ligų ambulatorinė ir skubi pagalba vaikams. Antrieji-ketvirtieji rezidentūros metai: Bendroji vaikų pulmonologija, bendroji vaikų alergologija, bendroji vaikų nefrologija, bendroji vaikų gastroenterologija, bendroji vaikų onkohematologija, bendroji vaikų kardiologija, bendroji vaikų reumatologija, vaikų/naujagimių skubioji medicina ir bendroji intensyvioji terapija, socialinė medicina pediatrijoje/neonatologijoje; bendroji vaikų neurologija; bendroji vaikų endokrinologija; vaikų chirurgija; genetika pediatrijoje/neonatologijoje; vaikų ir paauglių psichiatrija. Penktieji – šeštieji rezidentūros metai: Vaikų anesteziologija, Naujagimių reanimacija ir intensyvioji terapija, Anestezijos, intensyviosios terapijos, dirbtinės kraujo apytakos ir pagalbinės kraujotakos širdies ir krūtinės chirurgijoje, Skubioji medicina, Vaikų chirurginė ir trauminė intensyvioji terapija, Vaikų intensyvioji terapija, Skubios radiologijos pagrindai pediatrijoje. Pasirenkamieji ciklai: Neišnešiotas naujagimis, Vaikų lėtinės plaučių ligos, Vaikų įgimta šlapimo organų patologija, Vaikų mitybos pagrindai, Vaikų onkologija, Vaikų hematologija, Vaikų infekcinės ligos, Naujos technologijos vaikų cukrinio diabeto valdyme, Ambulatorinė vaikų alergologijos pagalba, Vaikų abilitacija ir neuroreabilitacija, Ambulatorinė vaikų neurologija, Endokrininės sistemos ištyrimas, sutrikimų gydymas vaikams, sergantiems lėtinėmis ne endokrininės sistemos ligomis. Vaikų ligų ir vaikų intensyviosios terapijos rezidentūros studijų programa papildyta pakopinėmis kompetencijomis ir jų aprašais, vertinimo metodais.

Microsoft Word - Vaiku ligos ir vaiku intensyvioji terapija.docx (lsmu.lt)